Teigiamas jogos poveikis

Paklaustas apie pokyčius gyvenime, Seržas dalinasi: „Pokyčių mano gyvenime buvo daug. Vienas jų susijęs su atvažiavimu į Lietuvą (prieš tai gyvenau ir Maskvoje, ir Armėnijoje). Čia prasidėjo viskas iš naujo - gyvenimas, mokslai, draugai... Tuo metu itin domėjausi joga, o Lietuvoje mažai kas apie tai buvo girdėję. Žmonės į viską, kas atrodė nematyta, keista ar „nesveika“ žvelgė skeptiškai.

Kai keletą mėnesių gyvenau studentų bendrabutyje, jo gyventojai žiūrėdavo į mane labai keistai – ką jūs čia darote? Žmonės pajusdavo pavojų, kai matydavo, jog kas nors nepanašu į tai, ką jie įprastai mato, girdi, valgo (juokiasi). Bet koks „nuėjimas į šoną“ gąsdino.

Prieš pradėdamas praktikuoti jogą kurį laiką domėjausi karatė. Jau tada suvokiau, jog yra tam tikri pratimai ir tam tikra filosofija, kuri yra žymiai geresnė ir efektyvesnė už tą, kuri oficialiai buvo priimta. Kvėpavimas, tam tikri judesiai, savęs priežiūra...

Beje, joga į mano gyvenimą atėjo labai įdomiai - susipažinau su žmogumi, kuriam buvo virš septyniasdešimt, o jis atrodė kaip penkiasdešimt penkių. Joga pakeitė ir „atstatė“ visą jo gyvenimą. Tas dalykas padarė man gilų įspūdį.

Visuomet buvau labai lankstus – pradžioje dėl karatė, dabar dėl jogos. Joga suteikė ir jėgos - tampi stiprus ne dėl to, jog suvalgei steiką ar išgėrei alaus, bet dėka kitų dalykų – specifinio kvėpavimo, ypatingų judesių ir t.t. Vienu metu buvau bepradedąs sirgti artritu.

Gydytojai sakydavo, jog ši liga – visam gyvenimui, tad reikia gerti vaistus. Kai klausiau, ar tie vaistai man nepakenks, gydytojai atsainiai sakė: „Na, gal ir bus kas negerai su inkstais, bet mes duosime jums dar vaistų nuo to!“. Vienais vaistais pažeidęs vienus dalykus, juos gydysi kitais vaistais, kol galų gale tiesiog dirbsi vaistams... O su joga ši liga ėmė nykti.

Jeigu neišsimiegu, pusvalandis jogos „atstato“ visą sveikatą. Tai yra labai efektyvus dalykas - kartais gali daugiau laiko skirti darbui kūrybai, pavyzdžiui, pusę nakties nemiegoti, o ryte ir vėl būti žvalus… Bet, aišku, geriau yra naktimis miegoti (šypsosi)“.
Vegetarizmas

Jau dvylika metų Seržas yra vegetaras. Kaip pasakoja, vegetarizmas į jo gyvenimą atėjo savaime ir, pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, jis jaučiasi labai laimingas.

Mitybai dizaineris skiria didelį dėmesį. „Manau, jog esi tai, ką valgai. Mityba – vienas maloniausių ir kūrybingiausių dalykų pasaulyje. Ir tai nėra vien tik fizinis maistas. Mityba apima ir tai, ką akys mato, ką ausys girdi, ką jauti, prie ko prisilieti... Juk kartais gali nevalgyti kelias dienas, bet gauti daug teigiamos ar malonios informacijos iš aplinkos, ir net nepastebėti, jog esi fiziškai alkanas!“

Prie lietuviško maisto vyras priprato ne iš karto. „Gerbiu nacionalinę virtuvę, tačiau ji labiau skirta žmonėms, gyvenantiems tame regione. Analizuodamas tai, ką valgo Lietuvos žmonės, supratau, jog visas maistas pritaikytas laukuose dirbančiam darbininkui, kuriam reikia daug energijos tam, kad galėtų dirbti su žeme. Net alus kažkada buvo skirtas darbininkui – duoda išvermės, išjungia protą (darbininkui juk nebūtina mąstyti)“, - dalinasi pašnekovas.

„Šiandien vegetariško maisto pasirinkimas yra didelis. Pagarbos vegetarizmui kultūra (kaip kad Niujorke, kurio restoranuose vegetarams siūloma per trisdešimt įvairių patiekalų) pamažu ateina ir pas mus. Tik dar nėra atėjęs suvokimas, jog vegetariškas maistas turėtų būti ruošiamas atskirai nuo mėsos patiekalų, pavyzdžiui, skirtinguose baruose. Kai tampi vegetaru, suvoki, jog tai labai svarbu – kad tuo peiliu, kuriuo buvo pjaunama mėsa, nebūtų pjaunama paprika ar kitos daržovės. Tampi jautrus kvapams, pajauti tai...“

Manoma, jog vegetarams trūksta tam tikrų vitaminų, tačiau Seržas paprieštarauja: „Mus tarsi bandoma įtikinti – jei nesuvalgysi šio vištienos gabaliuko, negausi vitaminų... Šimtu procentų esu įsitikinęs – ir suvalgęs vištieną tų vitaminų negausi. Manysi, jog gavai vitaminų, baltymų, jėgos ir vartysi kalnus, o iš tikrųjų tai tėra informacijos stoka. Žmogaus organizmas daug vitaminų gamina pats. Daug kas priklauso nuo tavo minčių ir netgi judesių.“
Seržas Gandžumianas. R.Mickevičiūtės nuotr.

Dvasinė pusiausvyra ir artimųjų palaikymas

Kaip Seržas pradeda dieną? Rytą, vos atsikėlęs, maloniai ištempia visą kūną, leisdamas pasklisti energijai. Anot jo, svarbu yra patirti ir užfiksuoti tą malonumą, nepulti galvoti apie visas problemas vos atmerkus akis. „Reikia skirti bent pusvalandį laiko sau – tai yra dušas, savimasažas, joga, skutimasis, kiti dalykai... O paskui ima sektis ir kituose reikaluose.“

Seržas kurį laiką intensyviai domėjosi Ajurveda, Kinų medicina. „Žmogus nėra vien mechaninių judesių ir organų jungtis. Ji visų pirma yra asmenybė, dvasia. Dvasinė pusiausvyra yra labai svarbi. Kai pradėjau medituoti, pradėjau suvokti, kas aš esu, kaip reikia elgtis, kas yra dvasia, o kas kūnas... Yra daug įdomių niuansų tame, tačiau ne kiekvienam tai yra priimtina. Ypač šios dienos materialiame gyvenime šis dalykas priimamas gan skaudžiai. Žmonės nesupranta, kodėl jų darbų pasekmės yra vienokios ar kitokios, nesuvokia, jog viso to priežastis slypi žymiai giliau nei jie galvoja. O kad mūsų gyvenimus lydi priežasties ir pasekmės ryšio formulė, manau, daugelis jau žino.“

Dizaineris visuomet jautė tėvų palaikymą gyvenimo būdo pokyčiuose ir pasirinkimuose. „Amerikoje dabar gyvenantis tėtis ėmė daryti jogą kartu su manimi. Jam aštuoniasdešimt trys metai, o jis vis dar dirba, yra gyvybingas! Tėtis praktiškas žmogus – nedarytų to, kas jam neduotų praktinės naudos. Vaikai taip pat teigiamai žiūri į pokyčius, esu jiems pavyzdys. Sūnus užsiima Rytų kovos menais, yra labai judrus. Dažnai stebisi, jog negali manęs nugalėti. Kitų bendraamžių tėčiai yra su pilvais ir vos vaikšto... (juokiasi).

Dukrai taip pat esu pavyzdys. Supranta, kad tėtis visada sveikas, turintis jėgų, visada padės. Mes galime žaisti badmintoną ir aš nepavargsiu žaisdamas su keliais besikeičiančiais partneriais, - pasakoja pašnekovas.

Apie alkoholį, žalingus įpročius ir Lietuvos visuomenės problemas

„Šiandien jauni žmonės vartoja alkoholį norėdami atsipalaiduoti, tačiau dažnai jie nesupranta, jog tikrasis atsipalaidavimas kyla iš vidaus, tai - vidinis nusiteikimas. Mano, jog išgers alkoholio, parūkys žolės, pauostys ko nors... Čia kaip su koka kola. Jos atsiradimo idėja buvo tokia – sukurti komerciškai naudingą produktą, kuris stimuliuotų pirkimą. Gerdamas vieną stiklinę, turi galvoti apie tai, kaip gersi kitą stiklinę. Gėrimo sudėtis laikoma paslaptyje, tačiau joje esama ir narkotinių medžiagų, vėliau sukeliančių priklausomybę.

Panašiai veikia ir kitos vartojimo sistemos – pavyzdžiui, cigarečių gamyba. Žinote, iš ko padarytos cigaretės? Jose tabako tėra vos šeši procentai. Visa kita – smulkiai supjaustytas ir baisiuose nuoduose išmirkytas popierius, kvepiantis tabaku (t.y., dirbtinis tabakas). Jau nebekalbu apie pigius alkoholinius gėrimus (prastą vyną, burbuliuojantį šampaną ir t.t.), kurie gaminami tam, kad žmogus prisigertų ir iš to būtų daromas pelnas.

Šie alkoholiui pasidavę žmonės tam tikra prasme yra reklamos aukos. Tačiau šalia to egzistuoja ir kita didelė Lietuvos visuomenės problema – žmonės neteisingai supranta laisvę, „laisvės“ sąvoka yra manipuliuojama. Mus vis gąsdina, jog kas nors tuoj ateis ir ją atims... Taip pat aplinkoje vis peršama: „Tu esi laisvas, daryk ką tik nori“. Iš to kyla neatsakomybė, nepagarba tėvams, nedraugiškumas, prievarta, nesąmonių darymas... Laisvė turi būti atsakinga. Iš tikrųjų viskas paprasta - mano laisvė pasibaigia ten, kur prasideda tavo laisvė.

Nuo pat mažų dienų tėvai privalo sakyti savo vaikui : „Gimei ne miške, o tarp žmonių, ir tai įvyko ne šiaip sau – privalai gerbti visuomenę, tuomet ir pats būsi gerbiamas“. Kaip elgiesi, tokio atsako ir sulauksi. Sudėtinga... Tačiau tai taip pat yra verslas.
Pats esu verslininkas, todėl jokiu būdu nesakau, jog nepalaikau verslo. Esu prieš neetinį verslą.

Pavyzdžiui, nepalaikau alkoholio ar tabako reklamos. Mane ne kartą kvietė stilizuoti alkoholio reklamų, ir aš visuomet atsisakydavau. Didžiuojuosi tuo, jog to nedarau. Man taip pat nepatinka, jog, pavyzdžiui, vieno žinomo mados renginio Lietuvoje remėjas yra alkoholinis gėrimas. Bet tai yra pinigai...“- samprotauja Seržas.

Sveika gyvensena

Dizaineris pabrėžia, jog šiandien žinių apie sveiką gyvenseną labai trūksta. „Pati valstybė turėtų investuoti į sveikos gyvensenos propagavimą ir puoselėjimą, nes sveikų žmonių visuomenei tikrai reikia. Kai pats būsi sveikas, keisis ir aplinka. Dings agresyvumas, nepasitenkinimas masėmis, depresyvumas. Tik sveika visuomenė sukurs sveiką valstybę.

Visos ligos atsiranda dėl neteisingo gyvenimo būdo. Taip pat tai glaudžiai susiję su verslu – net valstybei nebeapsimoka, kad tauta būtų sveika... Sergamumas, neištikimybė, girtumas, alkoholis yra daug pelno teikiantys dalykai. Jei visi bus sveiki, niekas nieko nemokės, nepirks vaistų, medicininių paslaugų... Anksčiau labiau domėjausi tuo, man buvo skaudu, jog viskas šitaip vyksta. Dabar nusiraminau – tai didelė mašina, sistema, kurios dalys maitina viena kitą.

Sovietiniais laikais niekas itin nesidomėjo sveika gyvensena ar vegetarizmu. Tačiau aš visuomet stengdavausi dalykus vertinti sveiku protu. Net ir tas pats mėsos klausimas - švarios mėsos juk nėra, joje pilna hormonų ir antibiotikų. Jei ištirtume kasdien mėsą valgančių žmonių organizmus, jie būtų tokie užteršti... Beje, verta pabrėžti, jog daugelis pasaulio „valdovų“, įtakingiausiųjų ir turtingiausiųjų yra sveikai besimaitinantys vegetarai.“

Anot Seržo, sveikas žmogus yra tas, kurio ne tik kūnas yra sveikas, bet kuriame vyrauja harmonija tarp kūno, proto ir sielos. Dviprasmiškai šyptelėdamas sako, jog šiandien tokių žmonių mūsų visuomenėje labai mažai.

Ir pritaria, jog žinias apie sveiką gyvenseną reikia skleisti: „Jei tauta naikinama tuo pačiu reklaminiu vartojimo įtikinimu, tas pats turi būti ir su sveika gyvensena – garsūs žmonės turi savo pavyzdžiu įtikinėti, sakyti: „Chebra, taip yra gerai!“. Ir aš ne apie tai, jog reikia atsisakyti visų gyvenimo malonumų, o apie tai, jog tai daryti reikia sveikai.“