Skrandis tinginys
Lietuvoje funkcine dispepsija serga apie 20–30 proc. gyventojų. Tai lėtinė, dažnai pasikartojanti liga, atsinaujinanti pavasarį ir rudenį.
„Ji pasireiškia nuolatiniu ar pasikartojančiu skausmu skrandžio plote, pilnumo jausmu skrandyje, atsirūgimu, nevirškinimu, pykinimu, kartais vėmimu, – aiškina Respublikinės Kauno ligoninės gydytojas gastroenterologas Ernestas Jurgevičius. – Dispepsija yra lyg daugelio ligų kaukė, nes gali užmaskuoti kitą sunkią ligą. Jai būdingų simptomų gali būti ir sergant kitomis virškinimo trakto ligomis: skrandžio, dvylikapirštės žarnos opa, skrandžio vėžiu, tulžies pūslės akmenlige, stemplės uždegimu, kai kuriomis kepenų ir kasos ligomis.“
Dispepsija dar vadinama skrandžio tinginio liga. Kad maistas būtų įsisavinamas normaliai, ypač svarbus skrandžio gebėjimas ritmiškai ir koordinuotai susitraukti, susmulkinti maistą, jį apdirbti ir stumti toliau į virškinimo traktą.
„Sergant dispepsija kartais skrandis tingi susitraukinėti: skrandžio raumenys nepakankamai veiksmingai maistą iš skrandžio išstumia į žarnyną, todėl maistas per ilgai užsibūna skrandyje sukeldamas nemalonių pojūčių pilvo srityje. Tačiau taip būna, ir kai žmogus labai daug prisivalgo – pertempia skrandį“, – perspėja gydytojas E. Jurgevičius.
Būtini tyrimai
Funkcinė dispepsija diagnozuojama pagal simptomus, o kadangi jos požymiai gali pranašauti ir kitas ligas, nustatyti, koks virškinimo trakto sutrikimas kamuoja ligonį, įmanoma tik atlikus reikiamus tyrimus.
„Pirmiausia reikėtų atlikti gastrofibroskopiją – ištirti stemplę, skrandį, dvylikapirštę. Paskui ultragarsiniu tyrimu išsiaiškinti, ar nėra tulžies pūslės akmenligės, kasos patologijos. Tik išsamiai ištyrus ligonį ir, remiantis tyrimų rezultatais, atmetus kitas minėtas ligas, galima diagnozuoti funkcinę dispepsiją“, – teigia gastroenterologas E. Jurgevičius.
Daugumai pacientų, besiskundžiančių dispepsijos simptomais, tiriant nenustatoma jokių virškinimo trakto pakitimų.
Varginant net ir nedideliems virškinimo trakto negalavimams, būtina kreiptis į gydytojus, nes ilgainiui negydomos ligos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
„Šiais laikais ligoniai dažnai mėgsta patys sau ligas diagnozuoti pasiskaitę apie jas internete arba pasitarę su kaimyne, kuri panašiai sirgo, – piktinasi gydytojas E. Jurgevičius. – Tačiau tai yra labai rizikinga, nes, pavyzdžiui, pykinimo, nevirškinimo simptomai gali byloti ne tik apie dispepsiją, bet ir kur kas sunkesnes smegenų ligas. Todėl atsiradus sutrikimų reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad skirtų reikiamą gydymą.“
Priežastys neaiškios
Dispepsijos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Viena iš teorijų teigia, kad polinkis sirgti funkcine dispepsija gali būti nulemtas genetiškai.
Manoma, kad žmonės turi įgimtą jautrumą tam tikriems dirgikliams. Todėl vieniems jų kai kurie fiziologiniai dirgikliai, pavyzdžiui, maistas, sukelia dispepsijos simptomus, kitiems – ne. Taip pat pastebėta, kad šia liga dažniau serga žmonės, kurių nervų sistema labili, kuriems pasireiškia depresija, nerimo sindromas.
„Reikia stebėti, kokie maisto produktai sukelia dispepsinius simptomus. Kartais simptomų sukėlėjai gali būti kai kurie vaistai, todėl reikėtų jų mažinti ar visai nutraukti jų vartojimą“, – teigia gastroenterologas E. Jurgevičius.
Kai kuriais atvejais pacientai, pasak gydytojo, turėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru, kad jiems skirtų stresą mažinančių vaistų. Dispepsiniai simptomai (skauda skrandį, pykina, vemia) dažnai pasireiškia prieš egzaminus ar kokį kitą įtampą keliantį gyvenimo išbandymą.
Mažinti riziką
Ligą gali išprovokuoti gausus riebaus, kepto, rūkyto, saldaus, greitojo maisto vartojimas, normalaus maitinimosi režimo nepaisymas, alkoholio vartojimas, rūkymas, nejudrumas, antsvoris, stresai. Todėl gydytojai pataria vengti minėtų rizikos veiksnių.
Sergant funkcine dispepsija patariama subalansuoti dietą, gerai sukramtyti maistą, pavalgius neprigulti, nevalgyti prieš miegą, reguliariai mankštintis, laikytis darbo ir poilsio režimo, kad
organizmas pailsėtų ir būtų atsparesnis įvairiems stresams.
„Jei funkcine dispepsija suserga jauni žmonės, malšinti ligos simptomus reikia mažinant juos slegiantį krūvį. Moksleivių, studentų mokymosi, užsiėmimų krūviai šiais laikais didžiuliai, jie būna pervargę, o tai gali lemti ligos išsivystymą“, – aiškina gastroenterologas E. Jurgevičius.
Gydytojas pataria nesidžiaugti, kai diagnozuojama sąlyginai nelabai sunki funkcinė dispepsija, nerandama piktybinių navikų ar kitų pavojingesnių ligų: jei simptomai nepraeina, linkę kartotis, būtina kartą per metus atlikti kraujo tyrimą, išsitirti ultragarsu, atlikti fibroskopiją, kad nebūtų užleista kita liga.
