Mokslininkai nustatė: vyrai, dažnai patiriantys tiek ilgalaikį, tiek trumpalaikį stresą ir nerimo jausmą, ejakuliacijos metu išskiria mažiau spermos, jos koncentracija mažesnė, o kokybė – prastesnė. Be to, nerimo dažnai kankinamų vyrų spermatozoidai ne tokie aktyvūs.
Tačiau tyrime dalyvavusi vaisingumo specialistė teigia, jog labai sunku tiksliai nustatyti, kaip gautus rezultatus pritaikyti plačiau, nes eksperimente dalyvavo vyrai, į vaisingumo kliniką jau kreipęsi dėl vaisingumo problemų.
„Ar stresas sukelia nevaisingumą ar nevaisingumo problema kelia stresą?“, - retoriškai klausia Kopenhagos „Rigshospitalet“ ligoninės gydytoja, tirianti aplinkos veiksnių įtaką spermos kokybei, Tina Jensen.
Anksčiau atliktas tyrimas atskleidė, jog nuo nevaisingumo gydomi vyrai patiria daugiau streso nei tokių problemų neturintys vyrai. Taip pat buvo nustatyta, jog egzistuoja tiesioginis streso ir spermos kokybės ryšys, teigiama Romoje esančios Europos ligoninės darbuotojų, vadovaujamų mokslininkės Elisos Vellani, tyrimo išvadose.
Naujausio tyrimo metu buvo tiriami 94 vyrai, pirmą kartą kreipęsi į vaisingumo kliniką, ir 85 vyrai, neturėję nevaisingumo problemos.
Kiekvienas eksperimento dalyvis analizei pateikė spermos mėginį. Tada vyrai užpildė du klausimynus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip jie vertina patiriamo streso ir ilagalaikio nerimo intensyvumą (skalėje nuo 20 iki 80 balų). Kuo didesnis balas – tuo stipresnis stresas ir nerimas.
Vidutiniškai vyrai iš abiejų grupių surinko po 37-40 balų – anot specialistų, toks stresas ir nerimas dar nelaikomas patologiniu.
Kai E. Vellani vadovaujami mokslininkai palygino 28 vyrų, mažiausiai kankinamų streso ir nerimo, duomenis su 40 vyrų, surinkusių daugiausia balų, paaiškėjo, jog pastarųjų spermos kokybė akivaizdžiai prastesnė.
Didžiausią stresą patiriančių vyrų spermatozoidai patys nejudriausi ir labiau pažeidžiami DNR pokyčiams.
„Atsižvelgus į visus tyrimus, mūsų gauti rezultatai leidžia teigti, jog stresas ir nerimas gali būti įvardijami kaip svarbūs veiksniai, lemiantys vyrų vaisingumą“, - rašo mokslininkai.
Tyrimo išvadose jie teigia, jog streso ir spermos kokybės ryšys kalbant apie vyrus, nesikreipusius į vaisingumo kliniką, ne toks stiprus.
Pavyzdžiui, nuo nevaisingumo gydomų vyrų viename mililitre spermos yra vidutiniškai apie 29 mln. spermatozoidų, o sveikų vyrų – 52 mln. spermatozoidų viename spermos mililitre.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintais standartais, jeigu viename mililitre spermos yra ne mažiau 15 mln. spermatozoidų, šis skaičius laikomas normaliu.
Italijos mokslininkai tvirtina, jog „socialiniai ir psichologiniai veiksniai“ neturėtų būti ignoruojami, ieškant efektyviausio vyrų nevaisingumo gydymo metodo.
Specialistai vienbalsiai sutinka, jog šio tyrimo rezultatai aktualiausi vyrams, gydomiems nuo nevaisingumo, nors pats gydymas kelia nemenką stresą.
