Mokslininkas padarė išvadą, jog tarša gali būti nenuspėjama
„Mes įpratę manyti, kad gamtinės dujos yra švarus kuras. Skalūninių dujų atveju tai netinka ir negalioja. Į žemę leidžiami didžiuliai nuodingų chemikalų ir smėlio mišinio kiekiai. Ten yra 1000 chemikalų: benzolo darinių, įvairių kancerogeninių medžiagų, yra ir arsenas. Gelmės atiduoda tai, ką mes joms davėm ir dar prideda nuo savęs. Ko ir kiek jos pridės - nuspėti neįmanoma. Mes griauname savo žemės sandarą, pildami į ją chemikalus. Tos veiklos rezultatas, apžvelgus nemažai žiniasklaidos, Amerikos mokslo institucijų išvadų – sudėtinga įvairialypė tarša. Tiek oro, tiek gruntinių požeminių vandenų“, - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams savo apžvalgos rezultatus dėstė, kaip privatus asmuo atėjęs pasisakyti, Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Emilis Urba.
„Amerikiečių mokslininkai teigia, kad ši tarša yra pavojingesnė, nei mes šiandien galvojam, nes ji nėra pilnai ištirta. Kažkur gyventojai skundžiasi, kažkur jie serga astma, bet mes nežinome, kodėl. Pensilvanijoje gyventojai skundėsi dėl geltono dvokiančio vandens. Laboratorija tik pateikė atsakymą, jog viskas su juo yra gerai. Bet kodėl jis geltonas ir dvokia – nepaaiškinama. Bendras mano įspūdis – netikėtumai, nukrypimai nuo laukiamos reakcijos. Ohajo valstijoje ką tik pranešta apie keistus žemės drebėjimus, 4 balų pagal Richterį. Mokslininkams keista, nes drebėjimų ten niekad nebuvo.
Amerikos visuomenė, panašu, kad jau nebegali pasipriešinti šiam reiškiniui (skalūninių dujų išgavimui, red. past.). Nes skalūninių dujų išgavimas skaldo ne tik gelmes, bet ir žmones. Šiam reiškiniui būdinga: kai kurių dalykų nutylėjimas, lobizmas. Pavyzdžiui, jau išvykus kompanijai paaiškėja, kad nuodingos medžiagos liko tam žmogui, tik užsodintos žole“, - dėstė E. Urba.
Piktinosi „Chevron“ atkaklumu
Mokslininką nustebino Geologijos tarnybos paskelbtas konkursas, kuriame nieko neklausiama apie kompanijų ankstesnės veiklos rezultatus, poveikį aplinkai. Jam taip pat užkliuvo tai, kad „Chevron“ vadovai lankosi pas aukščiausius valstybės vadovus ir asmeniškai tariasi dėl bendradarbiavimo.
„Mes esame Aplinkos apsaugos komitetas, o ne Ekonomikos. Siūlau tuos aspektus ir nagrinėti. Norėčiau atkreipti Aplinkos ministro dėmesį, manau, išgirdote, apie grėsmę aplinkai. Padalinote Juozo Mockevičiaus, Geologijos tarnybos direktoriaus, pasirašytus dokumentus. Ką mes matome šiuose dokumentuose – leidimas ne tik žvalgyti, bet ir išgauti skalūnines dujas. Jeigu su pirminiais dokumentais apgaudinėjame žmones, nežinau, ko galima tikėtis toliau. Akivaizdu, kad yra abejonių vykdomo projekto skaidrumu. Jau su danų kiaulėm nesugebėjom susitvarkyti“, - teigė Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė.
Komiteto narys Linas Balsys piktinosi, kad Lietuvoje „atsirado verslas, kuris spardo duris Prezidentūroje ir Vyriausybėje.“
„Nutarimas stabdyti žvalgybą yra paruoštas geras. Kiek skaičiau studijų, nemačiau dar įrašo, kad tai būtų labai gražus, fainas dalykas. Čia tik „Chevron“ per televiziją aiškina, kad atsiranda tokie truputį įtrūkimai, mes tada įpilam tokio truputį skystuko, beveik kaip namie, čia tokie beveik skalbimo milteliai,“ - ironizavo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
Pasiūlė skalūnų ieškoti po buvusio premjero namu
Posėdyje dalyvavęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius suabejojo mokslininko E. Urbos kompetencija ir paragino komitetą pirma išanalizuoti visą pasaulyje sukauptą oficialią informaciją.
„Jeigu galima būtų išgirsti, kuo šis mokslininkas užsiima savo profesinėje veikloje? Mes daug kas skaitome užsienio spaudą. Prašau išanalizuoti Europos Komiteto priimtas rezoliucijas dėl skalūninių dujų gavybos. Žmonėms informacijos trūksta. Bet ją turi suteikti ne tie, kas laisvalaikiu kažką paskaitinėja, o oficialios institucijos, raštu. Raginu atskirti du dalykus: vienas, yra tyrimai, kad nustatytume, ką turime tose žemėse, kita – gavyba“, - sakė A. Kubilius.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad per dvi savaites nerado nė vieno mokslininko, kuris pritartų skalūninių dujų gavybai. „Per tas dvi savaites teko daug padirbėti. Kas mane nustebino: negavau nė vieno mokslininko, akademiko nuomonės, kad jie pritartų šitiems veiksmams. Nors mano kabinete guli didžiulė krūva mokslininkų nuomonių. Skaičiau studiją, kur 6 mokslininkai parašė aiškiai, kas mūsų laukia. Jei jau turime tiek mažai tų skalūnų, gal pradedame žvalgyti nuo Vilniaus, nuo pone, Andriau Kubiliau, jūsų namo“, - replikavo pirmininkas.
Aplinkos ministras buvo prieš
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, išklausęs susirinkusių nuomones, nusprendė balsuoti dėl nutarimo stabdyti skalūnų išgavimo Lietuvoje projektą, kol nebus atlikti detalesni tyrimai ir bus įsitikinta, kad tokia veikla nepakenks aplinkai.
Už tokį sprendimą balsavo 7 iš 10 komiteto narių. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis buvo vienintelis narys, balsavęs prieš. Vėliau jis žurnalistams teigė, kad toks komiteto sprendimas priimtas vadovaujantis emocijomis.
„Viską reikia daryti atsargiai, bet daryti. Su pieštuku irgi gali išsidurti akį, bet dėl to niekas nesustabdo pieštukų masinės gamybos“, - kalbėjo V. Mazuronis
Aplinkos apsaugos komitetas taip pat pasiūlė sudaryti specialią darbo grupę iš Lietuvos mokslų tarybos mokslininkų ir nesiimti tolesnių veiksmų skalūninių dujų žvalgybos klausimu, kol grupė nepateiks savo išvadų.
A. Salamakinas informavo, kad kitą trečiadienį vyks komiteto narių susitikimas su JAV energetikos bendrovės „Chevron“, kuri ketina žvalgyti Lietuvos skalūnų išteklius, atstovais. Jis bus atviras.
Žygaičių ir Tauragės rajono gyventojai, šiame Aplinkos apsaugos komiteto susirinkime dalyvavo apsirengę tautiniais rūbais. Po komiteto pasitarimo ūkininkai negalėjo sulaikyti džiaugsmo ašarų ir dėkojo juos išklausiusiems politikams.
Aplinkos apsaugos komitetui jau įteikta apie 4000 prieš skalūninių dujų gavybą pasisakančių tų regionų gyventojų parašų.
Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Pernai Lietuva iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ importavo apie 3 mlrd. kubų dujų.
