Deguonies žuvims iki pavasario gali nepakakti

Į Lietuvą atėjus tikrajai žiemai, užsitraukę ledu vandens telkiniai ima kelti pavojų žuvims. Kyla klausimas: ką daryti? Išgaudyti žuvis meškerėmis, kirsti eketes ar pasitelkti įvairias technologijas padedančias žuvims per žiemą neuždusti?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjo Aleksandro Kajučio teigimu, prasidėjus žiemai, gerą mėnesį, net ir spaudžiant dideliam šalčiui, rūpintis žuvimis dar nereikia.

„Temperatūra reikšmės neturi, svarbiausia užšalusio laikotarpio trukmė. Net ir tuo atveju, kai ledas nelabai storas ir sniego nėra daug, jeigu ežeras užšalęs, jame gyvenančioms žuvims deguonies per visą žiemą neužteks. Gruodį dėl to baimintis dar nėra ko, bet sausį, vasarį visada būna šitos problemos aktualios“, - sakė A. Kajutis.

Anot pašnekovo, didžiuosiuose ežeruose deguonies problemos paprastai spręsti netenka, nes jie yra gilūs, per didelę vandens masę deguonies pakanka. Didesnes problemas sukelia mažesni ežerai.

„Kalba eina apie mažuosius ežerus, užpelkėjusius, kur trūksta organinių medžiagų. Juose ir šiltuoju metų laiku deguonies būna mažiau, nes pūdamos medžiagos sunaudoja daug deguonies. Problema aktuali ir tvenkiniuose, kurių gylis siekia iki 3 metrų“, - dėstė hidrologas.

Žuvis gelbėja generatoriais ir eketėmis

Žuvininkystės ūkiai, per šalčius gelbėdami žuvis, ant mažesnių ežerų stato specialius generatorius, kurie pučia orą. Gyventojai dažniau kerta eketes, tačiau, kaip atkreipė dėmesį A. Kajutis, toks metodas yra primityvus ir ne visada veiksmingas.

„Eketes reikia nuolat kirsti, kad jos neužšaltų. Jeigu iškirsite daug ekečių ir kasdien jas atnaujinsite, tai irgi būtų pakankama priemonė“, - patarė hidrologas, klausiamas, ką reikėtų daryti gyventojams, turintiems nuosavus vandens telkinius ir susirūpinusius juose gyvenančių žuvų būkle.

A. Stulpinas

Jeigu žmogus sugebėjo išsikasti tvenkinį, išleido pinigus tvenkinio įžuvinimui, įsigyti tvenkinio įrangos žiemai yra privalu. Tvenkinio savininkas sutaupo pinigų įžuvinimo sąskaita, nes nereikia išimti nugaišusios žuvies ir iš naujo kiekvienais metais veisti.

Jo teigimu, tarnybų, kurias gyventojai galėtų nemokamai išsikviesti, Lietuvoje kaip ir nėra: „Gaisrininkai šioje situacijoje nepagelbės. Kas nieko nedarys, pavasarį jų tvenkiniai bus tušti – neliks nė vienos žuvies, išskyrus karosus“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie yra įsirengę prabangesnius tvenkinius su retesnėmis žuvų rūšimis, turėtų atitinkamai daugiau dėmesio tvenkinio priežiūrai skirti ir žiemą.

„Turtingesni žmonės, kurie į tvenkinius prileido vertingų žuvų, galbūt galėtų įsigyti nebrangius įrenginius orui pūsti po ledu“, - svarstė A. Kajutis.

Tvenkinių specialistas: šiaudų kuokštai ir nendrės laikina ir nepatikima

Bendrovės „Erum International“, prekiaujančios įvairia įranga tvenkiniams, vadovas Andrius Stulpinas teigė, kad Lietuvoje nuosavų tvenkinių turi įsirengę ne viena dešimtis lietuvių. Jų priežiūra žiemą dažnas rūpinasi, tačiau netrūksta ir tokių, kurie bando žuvims pagelbėti ir „liaudies metodais“.

„Žmonės turi įvairiausių tvenkinių – gali būti 2 ar 10 arų, gali būti 1 ha ir daugiau. Atsižvelgiame į sąlygas, kaip tas tvenkinys gyvuoja, kokios ten žuvys gyvena, koks tvenkinio plotas, gylis. Populiari ir efektyvi sistema yra orapūtės – oro kompresoriai. Jie nenaudoja daug elektros, kas žmonėms yra priimtina. Per specialius akmeninius arba membraninius difuzorius, kurie yra skandinami tvenkinio dugne arba priekrantės zonoje, yra išpučiamas oras, kuris išskaidomas į deguonį, jį pasisavina vanduo ir palaiko neužšąlančią eketę“, - principą kaip veikia orapūtės paaiškino A. Stulpinas.

Praktikoje kartais yra naudojami ir vandens siurbliai. Jų pagalba yra pumpuojamas vanduo iš vienos eketės į kitą ir tokiu būdu palaikomas vandens prisotinimas deguonimi.

Nors technologijų tvenkiniams netrūksta, žmonės neretai pasitelkia ir liaudies išmintį. Iškirstas eketes apkamšo šienu, nendrėmis, tikėdamasi, kad šios apsaugos šaltis neįveiks: „Žmonės taiko ir šiaudų kuokštus ir nendrių pluoštus, bet tai nėra patikima ir labai laikina. Jeigu stipri žiema, nendrės tikrai negelbėja. Dėdami nendres žmonės turi išmanyti, juk ir nendrių būna tokių, kuriose palei visą kotelį eina pertvarėlė. Jeigu žmogus nėra iki galo įsigilinęs į informaciją, netgi nendres reikėtų atskiras atrinkti, kurios būtų tuščiavidurės“, - aiškino tvenkinių specialistas.

Ar verta investuoti pinigus į tvenkinio priežiūrą žiemą, A. Stulpinas net nesuabejojo: tai daryti ne tik, kad būtina, bet net ir apsimoka: „Jeigu žmogus sugebėjo išsikasti tvenkinį, išleido pinigus tvenkinio įžuvinimui, įsigyti tvenkinio įrangos žiemai yra privalu. Tvenkinio savininkas sutaupo pinigų įžuvinimo sąskaita, nes nereikia išimti nugaišusios žuvies ir iš naujo kiekvienais metais veisti“. Priklausomai nuo įrangos tipo ir galingumo, išlaidos tvenkinio priežiūrai žiemą, jo teigimu, gali siekti nuo kelių šimtų iki 1,5 tūkst. litų.

Rekomenduoja žuvis išgaudyti

Kol nuosavus tvenkinius ir prūdus savo išgalėmis priversti žiemą gelbėti patys savininkai, mažųjų ežerų problemą sprendžia Aplinkos ministerija (AM). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas A. Kajutis atkreipė dėmesį, kad yra dvi AM rekomendacijos, kaip spręsti užšąlančių mažųjų ežerų bėdą.

„Yra Aplinkos ministerijos rekomendacijos, kad žvejų draugijos kritiniu momentu, kai matosi, kad trūksta deguonies, išgaudytų žuvį. Iškirtus eketę, jeigu žuvys pradeda prie jos plaukti ir iškišusios galvas kvėpuoti, ir jeigu yra prognozės, kad šalčiai tęsis dar labai ilgai, žvejai turi tiesiog išgaudyti jas. Galima išgaudžius jas laikinai perkelti į kitus tvenkinius, bet tokios rekomendacijos nors ir logiškos, praktiškai sunkiai įgyvendinamos“, - aiškino A. Kajutis.

Jeigu nėra finansinių galimybių žuvis laikinai išgaudyti ir perkelti gyventi į kitas vietas, A. Kajučio teigimu, siūloma ir kita alternatyva – leistis žuvis išgaudyti ir suvalgyti vietos gyventojams, nes jos bet kokiu atveju išgaištų.