Kas 12 metų dešimtys milijonų maldininkų iš visos Indijos suplūsta į šį nedidelį šalies šiaurėje esantį miestą Mahakumbhamelai - Didžiajai Kumbhamelai (Puodynės sambūriui), kuri vyksta toje vietoje, kur susilieja Ganga, Jamuna ir trečia upė, mitinė Sarasvatė.
Pareigūnai prognozuoja, kad per ateinančias 55 dienas laikiname miestelyje, kuris smėlėtoje upės pakrantėje užima teritoriją, didesnę nei Atėnai, pabuvos iki 100 mln. žmonių. Tai būtų daugiau nei per visus ankstesnius Kumbhamelos festivalius.
Už šią Mahakumbhamelą atsakingas pareigūnas Mani Prasadas Mishra sakė, kad per visą rytą upių santakoje išsimaudė beveik 3 mln. žmonių, o iki dienos pabaigos tai turėtų padaryti maždaug 11 mln. žmonių.
Prieš aušrą du vyrai su veltinėmis kaselėmis ir jojantys ant žirgų išniro iš tirštų stovyklos dūmų, o paskui juos sekė minia pelenais išsitrynusių nuogų asketų, kurių vienas buvo užsimetęs prie aplinkos visai netinkantį kostiumo švarką. Lygiai penkios minutės po šeštos (2 val. 35 min. Lietuvos laiku) jie šaukdami ir šokdami puolė į upę.
Šis ritualinis "karališkasis apsiplovimas" (šahi snana) įvyko palankaus planetų išsidėstymo metu, kai, kaip tikima, į žemę plūsta dvasinė energija. Jo laikas apskaičiuojamas pagal Saulės, Mėnulio ir Jupiterio padėtį.
"Nuplaunu visas savo nuodėmes, šio ir ankstesnių gyvenimų", - drebėdamas nuo šalčio sakė 77 metų klajojantis asketas svamis Shankranandas Saraswati. Jis papasakojo, kad prieš 40 metų atsisakė aukšto valstybės pareigūno karjeros ir tapo sadhumi, keliauja pėsčiomis ir jau kelis dešimtmečius valgo tik riešutus bei vaisius.
Minimo festivalio ištakos glūdi hinduistų tradicijoje, kuri sako, kad dievas Višnus atkovojo iš demonų aukso puodynę su amrita - nemirtingumo gėrimu.
Per 12 dienų trukusias grumtynes dėl tos puodynės keturi amritos lašai nukrito ant žemės - Alahabado, Haridvaro, Udžaino ir Nasiko miestuose. Kas trejus metus Kumbhamelos vyksta vienoje iš tų keturių vietų, o festivalis Alahabade, senovėje vadintame Prajagu, laikomas švenčiausiu iš visų.
Šis religinis sambūris, kuriam jau - daugiau kaip 2 tūkst. metų, taip pat tarnauja kaip susirinkimo vieta ir laikas hinduistų asketams, kurių kai kurie gyvena miškuose ar olose Himalajuose ir kurie priklauso įvairiems asketų ordinams.
Šie ordinai, vadinami akharomis, turi kiekviena savo administraciją ir renkamus lyderius, bet taip pat garsėja ir smurtiniais tarpusavio susidūrimais.