Negalime pasigirti dideliais ir turtingais teatro festivaliais, kurių biudžetas leistų kasmet kviesti bent po keletą didelių pasaulyje pripažintų trupių. Tuo pačiu negalime sakyti, kad pažįstame pasaulinį teatrą. Nepriklausomybės pradžioje buvo LIFE-as, galėjęs net be valstybės paramos atvežti tokių garsių režisierių kaip Ingmaras Bergmanas, Peteris Brookas ar Alainas Platelis, spektaklius: tuo metu daugeliui užsienio šalių Lietuva buvo įdomi, ambasados šias iniciatyvas rėmė, o režisūros žvaigždės tada dar nebuvo tokios brangios.
„Sirenų“ festivalis, kaip ir „Naujosios dramos akcija“ ar „Naujasis Baltijos šokis“, bando kamšyti scenos menų spragas ir supažindinti žiūrovus su įvairesnėmis formomis. Bet ar to pakanka, ar atvežami spektakliai atspindi pasaulio scenų – ir ypač teatro – įvairovę?
„Neketiname dar sykį kapstytis po temą, susijusią su vienu spektakliu, apie kurį, regis, pasisakė visi, matę ir nematę, bet laikę savo pareiga tai pakomentuoti, – sako būsimą diskusiją moderuosiantis teatro kritikas Vaidas Jauniškis. - „Būtų prasmingiau su organizatoriais pasikalbėti apie festivalio misiją, jų atrankos kriterijus, kurie imami nagrinėti straipsniuose ir „užkulisiuose“. Todėl bandysime tiesiog panagrinėti tarptautinio teatro festivalio fenomeną ir jo viziją bei prasmę“.
Diskusijoje dalyvaus „Sirenų“ festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė ir festivalio direktorius Martynas Budraitis, o festivalių įvairovę, jų specifiką Lietuvoje ir užsienyje plačiau apžvelgs teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė.
Diskusija nemokama.
