Kandidatai į Seimą nurodė buvę teisti už įvairiausius nusižengimus – nuo naminės degtinės laikymo iki išprievartavimo ar kyšininkavimo. Daugelis teistų politikų skelbiasi buvę neteisingai nubausti.

Teistų „už gerus darbus“ – ne vienas

2008 m. kovą už bandymą papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą nuteistas Vilniaus meras Artūras Zuokas neslepia šios savo praeities detalės. Tiesa, partijos „Taip“ lyderis savo anketoje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje nurodo, kad 2009 m. teistumas buvo panaikintas. Žinoma, politikas nepraleido progos pareikšti, kad buvo teistas „už gerus darbus“.

„Baustas už gerus darbus, tačiau teistumas buvo panaikintas Vilniaus trečiojo teismo sprendimu 2009 m. lapkričio 9 d.“, - nurodo A. Zuokas.

Vilniaus meras – vienas iš trijų partinių sąrašų lyderių, teigiamai atsakiusių į klausimą apie teistumą. Antrasis – „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, pirmąją vietą sąraše užėmęs po to, kai Konstitucinis Teismas neleido partijos lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose. V. Mazuroniui teistumą „uždirbo“ buvęs Seimo pirmininkas, dabar su Darbo partija į Seimą sugrįžti bandantis Artūras Paulauskas.
Artūras Paulauskas su žmona Jolanta

„Politinėje byloje, kurią inicijavo A. Paulauskas, buvau pripažintas kaltu dėl tariamo šmeižimo“, - savo anketoje VRK nurodo partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašo vedlys.

Nuosprendį už „tariamą šmeižimą“ V. Mazuroniui kainavo jo pareiškimai, esą verčiant R. Paksą iš prezidento kėdės Seimo pirmininkas A.Paulauskas 2003-ųjų gruodį į tuomečio prezidento šalininkų mitingą atsiuntė buvusį prosovietinį veikėją Valerijų Ivanovą. Pastarasis teismui paliudijo į mitingą atėjęs savo noru.

Už A. Paulausko apšmeižimą per R. Pakso epopėją nuteistas ir dar vienas „tvarkietis“ – šios partijos kandidatas į Seimą Alytaus vienmandatėje apygardoje Gintaras Šurkus. Jis, kaip ir V. Mazuronis, savo anketoje VRK nurodė buvęs teistas.

Trečiasis partinio sąrašo lyderis su teistumu – Socialistinio liaudies fronto partijos pirmininkas Algirdas Paleckis. Už pareiškimus, neva per Sausio 13-osios įvykius „saviškiai šaudė į savus“, nuteistas politikas savo anketoje VRK tvirtina, esą teistumas – drąsos įrodymas.

„Buvau nuteistas, nes nepabijojau paviešinti nepatogius faktus“, - teigia A. Paleckis.

Yra ir daugiau teistų kandidatų į Seimą, kurie savo teistumą vadina politiniu susidorojimu. Nacionalistinių pažiūrų neslepiantis Kovotojų už Lietuvą sąjungos kandidatas Visvaldas Mažonas 2004 m. buvo nuteistas už savo veiksmus viename iš susitikimimų su R. Paksu, tuomet mėginusiu išsaugoti prezidento kėdę. Renginio metu priešingas pažiūras demonstravusį moksleivį apstumdęs V. Mažonas buvo nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Nepilnamečio apstumdymą, kurį užfiksavo ir televizijos kameros, politikas laiko geru darbu.

„Teistas šitos sistemos už gerus darbus“, - savo anketoje VRK nurodo V. Mažonas.

Netrūksta ir Seimo narių

Be parlamentaro V. Mazuronio bei prieš ketverius metus gauto Seimo nario mandato atsisakiusiu A. Zuoko, teistumą deklaravo dar keturi dabartinės kadencijos parlamentarai, siekiantys būti perrinkti į Seimą.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vicepirmininkas Arūnas Valinskas buvo nuteistas už melagingą pranešimą apie sprogmenį, o su „Drąsos keliu“ antros kadencijos Seime siekiantis Saulius Stoma 1997 m. nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą jo vadovautame dienraštyje „Lietuvos aidas“.
Saulius Stoma

Teistumu „pasigirti“ tenka ir Rokui Žilinskui – Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkui, bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatui į Seimą Zarasų-Visagino vienmandatėje. R. Žilinskui teistumą kainavo liūdnai pagarsėjusi policijos pareigūnų įžeidimo byla. Teistumą turi ir Jonas Ramonas, eilinės Seimo nario kadencijos nutaręs siekti su „Drąsos keliu“.

Nuo naminukės iki išprievartavimo

Kartu su minėtais politikais, į Seimą šiemet kandidatuoja daugiau kaip trys dešimtys asmenų, deklaravusių teistumą. Tai gerokai daugiau nei 2008 m. Seimo rinkimuose – tuomet į Seimą veržėsi 24 teisti politikai.

Sunkiausia praeities našta slegia brolius, Kauno „Žalgirio“ krepšininkus Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičius, į Seimą einančius su Lietuvos žmonių partija, kurios sąrašo priekyje – jų darbdavys, bankininkas ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas Vladimiras Romanovas. Broliai buvo nuteisti už išžaginimą ir atliko bausmę.

Kitų kandidatų biografijose – įvairiausi nusižengimai: nuo teistumo už protestų organizavimą, kokiu gali „pasigirti“ Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.

Konservatorių kandidatų gretose, be jau minėto R. Žilinsko, yra dar trys teisti asmenys. 110 numeriu TS-LKD sąraše įrašytas Ramūnas Alminas teistas už bandymą papirkti policijos pareigūną. „Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu buvau pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1d., 227 str. 3 d. ir nubaustas 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda (esą norėdamas išvengti atsakomybės, dėl viršyto greičio, bandžiau papirkti pareigūnus ir daviau 20 Lt kyšį)“, - savo anketoje nurodo konservatorius.

103 numeriu TS-LKD sąraše įrašytas Gintautas Radžiukynas nurodo esąs teistas už „nerūpestingą šaunamojo ginklo laikymą“ bei priduria, kad teistumas jau išnykęs. Kupiškio rajono tarybos narys, 116 numeriu konservatorių sąraše įrašytas Dainius Bardauskas nurodo buvęs „pripažintas kaltu ir nuteistas lygtinai dėl autoįvykio“.

Bent du kandidatai į Seimą turėjo bėdų dėl naminės degtinės. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Marijus Kaktys nurodo esąs teistas už naminukės gabenimą. O vienas Emigrantų partijos sąrašo lyderių – antruoju numeriu jame įrašytas Gediminas Naučius – prisipažįsta buvęs nuteistas „už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų realizavimą“.

Tarp teistųjų – Žemaičių partijos kandidatas Romualdas Šliogeris, Kovotojų už Lietuvą sąjungos su Vytautu Šustausku priešaky kandidatai vienmandatėse Jurijus Subotinas bei Tirkišas Amanovas.

Po keletą teistų asmenų savo sąrašuose turi Kristinos Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija bei „Drąsos kelias“. Tarp teistų pastarosios partijos kandidatų – ne tik parlamentarai J. Ramonas bei S. Stoma, bet ir aktoriai Audrius Nakas bei Rolandas Boravskis. Teistų asmenų galima rasti ir liberalcentristų bei Liberalų sąjūdžio gretose.