Pentagonas nepalaimino
Marco Oweno pseudonimu pasivadinęs buvęs karys sutiko duoti išskirtinį interviu informacinei nacionalinės televizijos CBS laidai „60 Minutes“, kurioje išsamiai papasakojo pernai gegužę įvykusios slaptos operacijos detales. 4 valandas prieš laidą elitinio būrio narys praleido grimo kambaryje, kuriame tapo beveik neatpažįstamas, specialiomis kompiuterinėmis programomis eteryje buvo pakeistas ir jo balsas. Visa tai padaryta nepaisant to, kad „Fox News“ televizija netrukus po to, kai buvo paskelbta apie jo knygą visuomenei, atskleidė jo tikrąjį vardą.
M.Owenas paneigė kai kuriuos oficialiai valdžios paskelbtus operacijos eigos faktus. Pentagonas, atsakydamas į knygos pasirodymą, pareiškė, kad keletas publikuotų faktų pažeidžia valstybės saugumo ir gynybos interesus ir imsis visų galimų priemonių juos apsaugoti. Tiesa, iki šiol jokių konkrečių veiksmų nesiimta, o išleista knyga muša pardavimo rekordus.
40 minučių trukusio puolimo tikslas, anot M. Oweno, nebuvo Osamos bin Ladeno nužudymas. Šauta buvo saugumo sumetimais, kai tamsoje pasirodė, jog rankoje jis turi ginklą. Iškart po to pastate esantys JAV kariai padarė nužudytojo nuotraukas ir paėmė mėginius DNR tyrimams. Visa tai buvo perduota dviem operacijoje dalyvavusioms sraigtasparnių įguloms. Iš O.bin Ladeno namų buvo paimti visi rasti dokumentai ir elektroninės informacijos saugojimo laikmenos.
Lietuviškos pavardės
Kažin ar pasirodžiusi knyga suteikė daug džiaugsmo ar paguodė beveik trijų tūkstančių per Rugsėjo 11-osios išpuolius žuvusiųjų šeimas ir artimuosius. Šiandien kaip ir kasmet jie atvyksta į vietą, kuri jiems vis dar prieš akis piešia šiurpius vaizdus ir primena – O. bin Ladeno nužudymas artimųjų jiems nesugrąžins. Jie vėl apsilankys tragedijos liudininkės, priešais sugriuvusius bokštus ramiai stūksančioje Švento Pauliaus koplyčioje – viename seniausių Manhatano pastatų. Šiandien čia įsikūręs simboliškas makabriško išpuolio muziejus. Turistai gali pasirašyti atminimo knygoje, pamatyti vieną iš lovų, ant kurios ilsėjosi po keliolika valandų įvykio vietoje dirbę gelbėtojai ir kitus tarp 1,8 milijono tonų griuvėsių rastus daiktus.
„Ground zero“ vadinama teritorija, kurioje stovėjo du bokštai dvyniai, jau daugelį metų virtusi statybų aikštele. Daugelis juokauja, kad tai vienintelė vieta žemutiniame Manhatane, kurioje tarp šimtų dangoraižių matosi dangus.
Nepaisant to, kad memorialo statybas remia tokie milžinai kaip „Bank of America“, „Deutsche Bank“ ir žymiausi politikos ir verslo magnatai Michaelas R. Bloombergas ar Davidas Rockefelleris, paaukoję statyboms net iki 20 milijonų JAV dolerių, darbai nuolat pristabdomi dėl lėšų trūkumo. Dienraštis „The New York Times“ teigia, kad statyboms jau išleista apie 620 milijonų dolerių.
„Didžiulis bankas Niujorke iškyla per metus, o Rugsėjo 11-osios memorialas statomas dešimtį metų?” – pati sau sako šalia milžiniškos geltonos metalinės tvoros, užtveriančios įėjimą į būsimą muziejų stovinti turistė. Staiga atsidarę vartai darbininkų sunkvežimiui išvažiuoti suteikia staigiai sugūžėjusiems turistams trumpą galimybę žvilgtelėti į statybvietės vidų. Tolumoje matosi keli medžiai ir sunki technika, minios darbininkų ir jų darbą bei tvarką šalia saugantys policininkai.
Tarp ant atminimo lentų iškaltų žuvusiųjų pavardžių pamatysime ir iš Lietuvos kilusios Jelenos Melničenko pavardę. 28 metų moteris dirbo draudimo kompanijoje „Marsh and McLennan“.
Neįtikėtinos istorijos
11 metų skausmo kamuojamoms žuvusiųjų šeimoms vis dar nutinka neįtikėtinos istorijos. Žurnalistas Johnas Breunigas sugraudino Ameriką, papasakojęs apie Scottų šeimą. Per išpuolius žuvęs, „Euro Brokers“ kompanijoje viename iš bokštų dvynių dirbęs Randy Scottas, įstrigęs kartu su dar 12 žmonių apgadintame, bet dar nesugriuvusiame pastate, ant popieriaus lapo parašė aiškią žinutę:
„84 aukštas, Vakarų biuras, 12 žmonių”. Po parašu jis paliko savo kraujo žymę ir išmetė lapą pro langą.
Žinutė, keliavusi iš rankų į rankas, atlikus specialų DNR testą, pagaliau pateko į jo šeimos namus. Žmoną Denise ir tris jo dukras, kurie iki šiol galvojo ir tikėjosi, kad jų tėvo mirtis buvo greita ir lengva, nes jo biuras buvo tiksliai toje vietoje, kur rėžėsi teroristo užgrobtas lėktuvas, ištiko šokas.