Kukurūzų labirinto autoriui verslas - tik šalutinė idėjos dalis

Ko gero, matėte ne vieną Holivudo siaubo filmą, kuriame negeri dalykai vyksta kukurūzų lauke. Šis augalas turi mistikos. Bent tuo įsitikinęs Saulius Kaminskas, pirmo Lietuvoje kukurūzų labirinto sumanytojas ir kūrėjas. Jau penktą sezoną jis kviečia pasivaikščioti tarp žalių šlamančių sienų. S. Kaminskas šventai įsitikinęs, kad kuriant ką nors panašaus svarbiausia yra ne finansinė sėkmė, bet idėja ir pasitenkinimas ją įgyvendinus.

Kukurūzai Lietuvoje apskritai nėra populiarūs, todėl ir apie jų labirintus nelabai kas susimąstydavo. Vis dėlto kadaise laikraštyje pamatęs kažką panašaus S. Kaminskas susidomėjo.

„Pirmą kartą apie kukurūzų labirintą sužinojau seniai – 1996 ar 1997 metais. Pamačiau laikraštyje vieną ūkininką iš Amerikos, kuris kukurūzų lauke išpaišė vėžlio motyvą. Man įstrigo ši mintis. Paskui aš ją šiek tiek prigesinau. Studijuojant universitete biologiją man įstrigo šis augalas: jo struktūra, istorija, savotiška magija ir šiokia tokia mistika. Pavasarį pasėjus sėklą augalas užauga iki trijų metrų per vos tris mėnesius. Tai įneša biologinės mistikos. Kažkodėl amerikiečių siaubo filmuose kukurūzų laukas yra gana dažnas. Jeigu pastebėsite, užsilenkęs kukurūzo lapas labai primena Giltinę. Kai jie žali, gražiai šlama, o kai sudžiūvę – čeža. Savotiškas žavesys“, – pasakojo jis.

Idėja verta milijono

Puoselėjamą idėją S. Kaminskas bandė pristatyti ir viename televizijos projekte. „Ėmiau auginti kukurūzus. Vėliau Lietuvoje prasidėjo televizijos šou „Idėja, verta milijono“. Dalyvavau jame su kukurūzų labirinto idėja, nors tada ir nesuvokiau, kaip jį reikia įrengti. Vis dėlto idėja virė manyje, todėl išdrįsau. Į finalą patekau, bet jo nelaimėjau. Gal tiems verslininkams netiko grąža, gal reikėjo per daug išlaidų. Jie man tarė „ne“, bet aš sau „ne“ nepasakiau. Kiekgi verta idėja, jeigu nepabandysi jos realizuoti? 2008 m. radau vidinių bei finansinių resursų ir taip gimė pirmasis Lietuvoje kukurūzų labirintas“, – prisiminė jis. Tiksliau – du labirintai. Didysis (1,80 ha ploto) ir mažasis (0,5 ha).

Tiesa, prieš tai reikėjo susirasti tinkamą lauką. Tam puikiai tiko plotas prie kelio Vilnius–Trakai.

„Lauko reikėjo paieškoti. Nebuvo taip, kad pavaikščiojau, pabeldžiau į duris ir gavau lauką. Laimė, pavyko rasti žmogų, kuris man sutiko išnuomoti žemės. Gal vieta ir nėra strategiškai pati geriausia – kad ir šalia kelio, reikia pervažiuoti dar vieną sklypą. Tačiau aš tikėjau, kad ne vieta svarbiausia, o idėja“, – sakė S. Kaminskas.

Įamžina nuo krepšinio iki Michelangelo darbų

Žodį „idėja“ verslininkas vartoja dažnai. Pasak jo, pripažinimas ir sėkmė yra malonūs dalykai, tačiau negalima koncentruoti vien į juos. Svarbu ir tikėti tuo, ką darai. Labirintas S. Kaminskui yra ir meno kūrinys. Kiekvienais metais labirinto takeliai sudaro vis kitokį vaizdą. Pirmaisiais metais tai buvo Gedimino pilies motyvas, antraisiais – Lietuvos tūkstantmečio ženklas. Pernai labirintas atkartojo garsiąją Michelangelo freską „Adomo sukūrimas“.

„Čia gali perteikti kokią nors mintį. Tai įtaigu, o gal ir įdomu žmonėms. Yra daug reklaminių labirintų, kuriuose išraižomas „Coca-Cola“ buteliukas ar „McDonald‘s mėsainis. Man tai nėra įdomu, kur kas labiau vilioja idėjiniai dalykai. Kai idėja yra gimusi iš tavęs, kai esi ją išnešiojęs, ji visai kitaip traukia žmones. Bent aš taip manau. Rinktis kokios nors firmos logotipą paprasčiausiai būtų per pigu, todėl pernai išraižėme motyvą, kuris man atrodė labiausiai pavykęs. Tai buvo Michelangelo „Adomo sukūrimo“ atkartojimas“, – sakė S. Kaminskas.

Mažasis labirintas pernai buvo skirtas Europos vyrų krepšinio čempionatui. S. Kaminskas juokiasi, kad jo likimas nelabai koks, nes po pralaimėjimo makedonams labirintas žmonėms keldavo pernelyg daug neigiamų asociacijų.

Kukurūzai virsta trąšomis ir preke

Kukurūzai auga gana greitai, todėl ir labirintas lauke atsiranda palyginti greitai – maždaug per tris mėnesius. Tiesa, auginimas – tik dalis darbo.

„Iš pradžių reikia įdirbti žemę, išrinkti akmenis. Pirmiausia pasidarau brėžinį. Pavasarį tik pasėju kukurūzus, žiūriu, kaip jie auga, kovoju su piktžolėmis. Vėliau, kol dar kukurūzai nėra labai dideli, pradedu formuoti takelius. Vėliavėlėmis sužymiu konkrečius taškus, kuriuos sujungus išeina takeliai ir labirinto forma. Sėja prasideda gegužės mėnesį, nors apie tai mąstau visus metus. Siekiu sukurti įdomų labirintą, kad žmonėms tai būtų ir savotiška edukacija. Takelius stengiuosi suformuoti maždaug birželio pradžioje, kad per Jonines jie jau būtų visiškai parengti. Liepą būna didysis kukurūzų augimas. Jeigu sąlygos idealios, kukurūzai per parą šokteli trisdešimt centimetrų.

Rugpjūčio mėnesį atidarau labirintą. Rugpjūtis, rugsėjis ir spalis yra lankymo laikotarpis. Svarbiausia yra gera žemė. Idealu, jeigu ir žemė gera, ir lyguma. Mano labirinte yra šioks toks kalniukas, o ir žemė nelabai derlinga... Laimė, kukurūzams gerai. Jeigu juos prižiūri ir Dievulis dar duoda lietučio, šilumos, viskas klojasi labai gerai“, – apie labirinto auginimo ypatumus kalbėjo S. Kaminskas.
Vėliau kukurūzai nuskinami ir realizuojami. Vieni virsta organinėmis trąšomis, kitus kas nors nuperka. Šiemet labirinto kūrėjas ketina organizuoti ir pirmąsias kukurūzų skynimo varžybas. Idėją jis pasiskolino iš Amerikos, kur kadaise tokie renginiai buvo itin populiarūs.

Beveik visus darbus S. Kaminskas atlieka pats. „Daugiausia viską darau vienas, tačiau morališkai labai palaiko žmona ir vaikai. Stengiuosi ir technika pasinaudoti. Štai pernai teko nusipirkti traktoriuką. Galiu didžiuotis, kad jį man davė ne Europos Sąjunga, o Lietuvos gyventojai, kurie atėjo pas mane. Didžiuojuosi, kad esu Lietuvoje, kad pabandžiau šį tą čia sukurti.

Įrengti labirintą motyvuoja ir gyvenimas. Pamatai, ko trokšta žmonės, ir bandai kaip nors užsikabinti. Gal varomoji jėga yra apmąstymai, motyvai, kurie neduoda ramybės. Kai ką nors darai iš savęs, tai traukia“, – sakė jis.

S. Kaminskas siekia, kad labirintas būtų sudėtingas, bet ne per daug. Žmogus neturėtų jame užtrukti, nes ilgainiui suirzta ir klaidžiojimas nebeteikia malonumo.

„Pirmas mano labirintas vieniems buvo labai sunkus, o kitiems per lengvas. Tačiau darai, tobulėji. Gaunu ir kritikos, bet ji neliūdina. Aišku, nėra iš ko pasisemti patirties. Nuotraukos ir kokie filmukai neduoda tiek, kiek sava patirtis ar koks nors patarėjas“, – sakė jis.
Labirintas šiam verslininkui – ne tik pramoga. Svarbi ir edukacinė funkcija, siekis, kad žmonės vaikščiodami žaliais koridoriais ką nors sužinotų, susimąstytų.

„Šiemet labirinto tema – apokalipsė. Mąsčiau apie ją ir pamaniau, gal pavyks tokias mintis perduoti žmonėms. O mažasis labirintas vadinsis „Pradžia ir pabaiga“, jame bus pavaizduotos dvi raidės – alfa ir omega. Irgi pamąstymui“, – kalbėjo S. Kaminskas.

Ne verslas svarbiausia

Versliškoji kukurūzų labirinto pusė S. Kaminskui apskritai atrodo šalutinė. Jis prisipažįsta negalintis pakęsti buhalterijos ir kitokio popierizmo.

„Bloga nuo šių žodžių. Jeigu čia būtų komercija, tai pas mane dirbtų ir vadybininkas, ir samdinių. Aš jų neturiu. Noriu, kad verslas būtų autentiškas, išskirtinis, ne kaip visų. Aišku, turiu internetinį puslapį, bet dar daug reikia tobulėti, o ypač rinkodaros srityje. Svarbiausia vis tiek yra idėja. Štai pagalvojau apie apokalipsės temą: kokia nors Holivudo kompanija turi šimtamilijoninį biudžetą vienam filmui ir sukuria ką nors šia tema. Gal ir geras tas filmas, su daug šou elementų. Tačiau verta užduoti klausimą: o kokia esmė, prasmė? Gal man ir neišeis padaryti kaip Holivude, bet gal pavyks užkabinti esmę, priversti žmones susimąstyti. O ar lydės sėkmė, nežinau. Visada rizikuoji. Gyvenimas juk nesuteikia garantijų. Nesu garantuotas, kad po sėjos neužklups sausra, kaip kad dabar nutiko kai kuriems amerikiečiams. O gal bus škvalas? Vis dėlto reikia stengtis, daryti. Aišku, galėčiau ieškoti rėmėjų, bet, kaip jau ir minėjau, man tai atrodo per pigu“, – kalbėjo kukurūzų labirinto kūrėjas.

Anot S. Kaminsko, visi žmonės yra skirtingi, todėl sunku išskirti tipiškas reakcijas į labirintą. Kiekvieną kartą žmogaus ir labirinto santykis būna kitoks.

„Pavyzdžiui, vaikai labirintą nori įveikti kuo greičiau. Suaugusieji niekur neskuba. Jie vaikšto, mąsto. Pernai labirinte buvo išmėtytos Michelangelo mintys, kurias jie galėjo pasiskaityti. Jaunimas mėgsta ateiti naktį, tada įspūdžiai visai kitokie. Maloniausia, kai gerbia tavo darbą. Pavyzdžiui, yra pagunda labirinte eiti ten, kur draudžiama, bet maloniausia, kai vadovaujamasi taisyklėmis. Įdomūs žmonės yra lietuviai, labai mąslūs. Kiti būna emocionalūs. Smagu bendrauti su vaikais, o ypač su imlaus amžiaus – maždaug nuo pirmos iki šeštos klasės. Jie viskuo tiki, todėl gali prigalvoti įvairių istorijų... Toks jų imlumas tik dar labiau skatina fantazuoti“, – sakė S. Kaminskas.

Straipsnio "VERSLO ISTORIJA: Apie smulkmeną, be kurios prekyba neįmanoma" ir "AfterParty – studentų išrastas ir pagamintas Lietuvoje” ieškokite "bzn start" rugpjūčio mėnesio verslo žurnalo numeryje.