Miesto bitininkystė, kaip ir miesto daržininkystė – populiarėjanti miesto gyventojų veikla užsienyje. Londone, Paryžiuje, Niujorke, Berlyne, Maskvoje ir kituose dideliuose miestuose aviliai statomi parkuose, namų kiemuose, netgi keliami ant stogo. Žmonės buriasi į bitininkų bendruomenes, supažindina vaikus su bitėmis ir gauna pritarimą savo veiklai iš valdžios ir visuomenės. O kaip Lietuvoje? GRYNAS.lt domėjosi ar įmanoma bites laikyti ant daugiaaukščio stogo ar jo kieme?
Atsirado iš reikalo
Vakaruose prasidėjusi miesto bitininkystės mada buvo paskatinta būtinybės. Didelėje pasaulio dalyje siaučia kolonijų nykimo sindromas (angl. Colony Collapse Disorder, CCD). Nors jau daugiau mažiau aišku, kad jį sukelia ne GMO, mobiliųjų telefonų bangos ar slapti ginklai, bet nuo to bičių nedaugėja, kadangi vaistai dar neatrasti.
Bičių trūkumą pajuto ne tik ūkininkai, bet ir miestai. Sumažėjus šių vabzdžių populiacijoms miestų parkai ir sodai neteko svarbiausio savo apdulkintojo. Pasirodė, kad vien vėjo šiam darbui atlikti nepakanka. Be bičių augalai ėmė nebemegzti žiedų, o be žiedų nevedami vaisiai ir „negaminamos“ sėklos. Daugiamečiai augalai soduose ir parkuose nebeteko savo svarbos.
Pirmų veiksmų ėmė imtis miestų valdžios: jos samdė bitininkus, kad šie statytų avilius žaliosiose miestų erdvėse. Bet atsiradus miesto daržininkystės idėjai netruko suvešėti ir miesto bitininkystės sumanymui.
Pirmieji nepriklausomi miesto bitininkai susidūrė su neigiama reakcija. Pirmiausia to nereglamentavo gyvūnų laikymo taisyklės, antra – žmonės skeptiškai žiūrėjo į keistų gyvūnų jų kaimynystėje įsinorėjusius jaunuolius, bet galiausiai jie rado bendrą kalbą. Politikai jiems leido laikyti bites mieste, o šių „augintiniai“ nemokamai apdulkina visus miesto augalus. Bendrą kalbą su kaimynais atrasti sunku, bet labai stengiantis įmanoma.
Lietuvos atvejis
O kaip situacija Lietuvoje? Ar sumanę Lietuvos mieste galėtume laikyti bites?
Kaip GRYNAS.lt informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr. specialistė Jurgita Savickaitė, kiekvienas Lietuvos rajonas turi savas Gyvūnų laikymo taisykles, kurias tvirtina savivaldybės. Visų savivaldybių Gyvūnų laikymo taisyklės lengvai randamos internete.
„Kalbant apie bites, VMVT bitininkams tik suteikia bityno pasus, kuriuos privalo turėti kiekvienas Lietuvos bitininkas. Gyventojas jau turėdamas avilius ir šeimas privalo kreiptis į mūsų tarnybą ir per kelias dienas pas jį atvyks pareigūnas, patikrins avilius ir bites, susitars dėl periodinių medaus bei bičių patikrinimo. Tai labai paprasta tvarka ir kiekvienas norintis greitai gauna bitininko pasą“, - tikino J. Savickaitė.
Susipažinti su Vilniaus, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos Gyvūnų laikymo taisyklėmis gana paprasta – jos lengvai randamos internete.
Iš minėtų savivaldybių tik Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Panevėžio savivaldybės yra reglamentavusios bičių laikymą mieste. Kitos savivaldybės didesnį dėmesį skyrė šunims ir katėms, o ūkinės paskirties gyvūnams pritaikė bendrus principus.
Vilnius, Alytus, Kaunas, Panevėžys
Vilnius, Alytaus, Kauno ir Panevėžio miestų Gyvūnų laikymo taisyklėse rašoma, kad kiekvienas gyventojas pirmiausia turėtų turėti jau minėtą bitininko pasą. Apibendrintai, taisyklės numato, kad privačioje teritorijoje laikyti avilius leidžiama, bet vieta turi būti tokia, kad bitės neskristų per judrias gatves, kelius, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijas ar kitas žmonių poilsio, gyvenamąsias teritorijas, masinio susibūrimo vietas.
- prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius;
- bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio;
- avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį;
- gyvenamose teritorijose galima laikyti ne daugiau kaip l bičių šeimą l are žemės (nebent gyventojas turi raštišką aplinkinių savininkų sutikimą dėl didesnio bičių kiekio laikymo);
- bičių avilio atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, – ne mažiau kaip 10 m;
- bičių avilio atstumas nuo kelio, vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
- bičių avilio atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos, – ne mažiau kaip 5 m;
- sodų bendrijos gali turėti atskiras taisykles dėl bičių laikymo;
Svarbu paminėti, kad bet kokių gyvūnų laikymas bendro naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, balkonuose ir t.t.) yra draudžiamas. Nors taisyklėse nepaminėta, bet tikriausiai nebūtų leidžiama įsinorėjusiam avilį iškelti ir ant stogo.
Atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, neleidžiama būtų laikyti bičių ir daugiabučių kiemuose, parkuose ir pan. Vienintelė galimybė miestiečiui laikyti avilį – turėti nuosavos žemės sklypą ir tikėtis, kad bitės nebus agresyvios. Kaimynų skundų atveju, bites gali būti pareikalauti perkelti kitur.
Klaipėda, Šiauliai, Utena
Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje galioja savo Gyvūnų laikymo taisyklės, bet jos atskirai neišskiria bičių ir bitynų. Šios savivaldybės remiasi bendrais principais visiems ūkinės paskirties gyvūnams. Tai geresnė žinia bitininkauti nusprendusiems miestiečiams. Nors ant daugiabučio stogo ar parke pasistatyti avilio nepavyks, bet bendros taisyklės yra daug laisvesnės ir neapriboja ūkinių gyvūnų (vadinasi ir bičių) turėtojų metrais ir centimetrais.
- ūkinės paskirties gyvūnai laikomi tik savininko nuosavoje, uždaroje valdoje, ganomi tik privačioje ar išsinuomotoje teritorijoje;
- draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo Savivaldybės prižiūrimose teritorijose;
- ūkinės paskirties gyvūnai nepririšti gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių;
Taigi, sumanius Klaipėdoje, Šiauliuose arba Utenoje laikyti bites, tereiktų pasirūpinti, kad aviliai stovėtų jūsų nuosavoje ar nuomojamoje žemėje. Žinoma, reikėtų gerai pagalvoti, kad būsimos bitelės nebūtų per daug arti šaligatvio ar kitų vietų, kur lankosi žmonės. Geros kaimynystės vardan, turbūt nepakenktų ir susitarti pirmiausia su jais.
Nors viename kitame Lietuvos miesto pakraštyje ir pamatytumėte stovinčius avilius, arčiau centro jų ieškoti tikriausiai neverta. Miesto daržininkystė Lietuvoje dar tik kala pirmuosius daigus, o kaip užsienio patirtis rodo, bitininkystė ateis paskui. Anksčiau ar vėliau bičių miestuose atsiras, o jeigu nebus sukurti vaistai nuo CCD – tai bus būtinybė. Iki tol panorusieji laikyti bites verčiau lai renkasi juos statyti sodybose, kaime ar sodo bendrijoje. Arba tegu nusiteikę ilgiems biurokratiniams procesams ir pokalbiais su kaimynais.
