Nors finansinės įstaigos nuolat atnaujina duomenų apsaugos sistemas, bandymų slapta pasisavinti asmeninius duomenis, kortelių klonavimų ar slaptažodžių pasisavinimų nemažėja. 2011 metų „Norton Cybercrime“ apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais visame pasaulyje dėl interneto apgavysčių nukentėjo maždaug 431 mln. žmonių.
„Suaugusieji neretai nukenčia dėl to, kad savo interneto banko duomenimis pasidalina su savo vaikais, kurie tampa dažnu elektroninių nusikaltėlių taikiniu. Tam, kad iš vaiko nebūtų išvilioti interneto banko duomenys, programinė įranga tėvams leidžia nustatyti apribojimus, kurie neleis vaikams naršyti nepatikimose interneto svetainėse ar atlikti pavojingas finansines operacijas“, – sakė „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golodas.
Banko duomenys gali būti pasisavinti, įdiegus neoriginalią programinę įrangą
Interneto banko duomenys gali būti pasisavinami ir be vartotojų žinios, kai kompiuteryje įdiegiama neoriginali programinė įranga. Tokių programų apsaugos sistemos neretai veikia ne visu pajėgumu, o jų gamintojams atveriama galimybė kopijuoti interneto banko prisijungimus ir slaptažodžius. Juk nemaža dalis neoriginalių operacinės sistemos kopijų jau prieš jas įdiegiant kompiuteriuose būna „praturtintos“ virusais ar šnipinėjimo programomis. Kenkėjiškos programėlės būna „įsiūtos“ dar prieš operacinės sistemos instaliavimą, todėl įprastinės antivirusinės programos dažnai jų neranda ir vartotojai klaidingai mano esą saugūs.
Jei kompiuteryje veikia nelicencijuota antivirusinė programa, kompiuteris tampa mažiau atsparus vis labiau populiarėjančioms šnipinėjimo programoms bei „trojos arkliams“. Šių elektroninių kenkėjų pagrindinis tikslas – įsiminti klaviatūros paspaudimus, kai renkami elektroninės bankininkystės prisijungimai ar kiti slaptažodžiai, ir juos perduoti nepageidaujamiems asmenimis.
Viena didžiausių kenkėjiškų programų grupė yra „Win32/Bancos“, o vienas populiariausių kenkėjų yra „Zeus banking“ programa dar žinoma WSNPOEM, NTOS, PRG vardais. Šios programos beveik visų paslaugų vartotojo vardus, slaptažodžius ir elektroniniu paštu siunčia interneto nusikaltėliams.
„Naudodami neoriginalias programas vartotojai rizikuoja kur kas didesnėmis pinigų sumomis, nei kainuoja programos licencija. Pagrindinei apsaugai užtikrinti internete yra ir nemokamų programų, kurios užtikrins apsaugą nuo programišių atakų“, – sakė A. Golod.
Nerekomenduojama pirkti internetu kompiuteriais, skirtais viešam naudojimui
Norint apsaugoti savo banko duomenis nevertėtų apmokėti sąskaitų ar pirkti internetu su kompiuteriais, kurie yra pritaikyti viešam naudojimui ar prijungti prie viešo bevielio interneto. Jei bevieliu internetu naudojamasi namuose, jį būtina apsaugoti slaptažodžiu. Slaptažodžiai turėtų turėti bent 14 simbolių, tarp kurių mažosios ir didžiosios raidės, skaičiai ir skyrybos ženklai.
Naršant saugiausia naudotis savo nuorodomis ar mėgstamomis žymėmis, o norint panaršyti naujose svetainėse rekomenduojama savarankiškai įvesti svetainės adresą. Taip pat nereikėtų tikėti nekasdieniškai gerais pasiūlymais ar žinutėmis apie iš niekur laimėtą loteriją. Paspaudus tokias nuorodas dažniausiai vartotojai yra nukreipiami į suklastotas svetaines, kuriose vartotojai prašomi įvesti asmens duomenis ar net savo interneto banko prisijungimus.
Kelionėse patariama atidžiau elgtis su banko kortelėmis
Ne mažiau svarbu laikyti kortelę saugioje vietoje – ne piniginėje, o vidinėje kišenėje. Taip pat svarbu nelaikyti visko – grynųjų pinigų, kortelių, asmens dokumentų – vienoje vietoje. Apsipirkinėjant toliau nuo miesto centro esančiose parduotuvėse verta stebėti pardavėjus ir, jei kyla įtarimas, mokėti grynaisiais pinigais, nes pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai nukopijuoja kortelės duomenis. Remiantis statistika, daugiausiai tokio pobūdžio nusikaltimų įvyksta Azijos šalyse bei JAV.
„Keliaujant patariame saugoti ne tik interneto banko, bet ir kitus asmeninius duomenis. Nepatariame svetimiems žmonėms atskleisti savo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, asmens kodo ir panašios informacijos. Neretai turistai dalyvauja loterijose ir akcijose, drąsiai dalija asmeninius duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti nusikalstamai veiklai. Būna atvejų, kai po kelionių žmonės gauna elektronines žinutes, raginančias tęsti dalyvavimą konkursuose, pervedus mažą pinigų sumą. Vėliau, neva jūsų patogumui, sukčiai siūlo prisijungti prie interneto banko per specialias elektronines paskyras ir taip išduoti savo duomenis“, – teigia „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
