Naujas pirkinys laukia dėmesio
*Gloriozos nėra labai lepios. Manome, ne vienas gėlių mėgėjas sulauks jų žiedų. Parduotuvėse dažniausiai siūlomi Rotšildo gloriozos (Gloriosa rothschildiana) šakniagumbiai.
*Parduodami šakniagumbiai pasiruošę augti, todėl ilgai nelaukiant sodintini į vazonus.
*Gloriozoms tinkamiausi platūs, nelabai gilūs vazonai, kad šakniagumbiai laisvai išsitektų. Kiekviename jų sodinamas tik vienas šakniagumbis.
*Šakniagumbis dedamas horizontaliai. Jo viršūnėje aiškiai matomas augimo pumpuras. Virš šio pumpuro turi būti apie 1,5–3 cm žemės sluoksnis.
*Substratas turi būti purus ir laidus. Galite paruošti lapinės, kompostinės ir durpinės žemės mišinį. Tinka kompostinė žemė, į ją įmaišius truputį durpių substrato, skirto kambarinėms gėlėms.
*Substratas sudrėkinamas ir vazonėlis pastatomas šiltame kambaryje (tik ne ant šaltos palangės). Kad neišdžiūtų, galima užmauti polietileninį maišelį.
*Daigai pasirodo po 2–3 savaičių. Jiems reikia daug šviesos ir šilumos – tada auga greitai. Per pirmus du mėnesius (balandį ir gegužę) pasiekia 2 m ir didesnį aukštį.
*Vazonėlyje ar šalia jo iš karto reikia pastatyti atramą. Geriausiai tinka plonos bambukinės grotelės, į kurias augalo stiebas įsipina ir prisitvirtina ūseliais. Galima ištempti ir kelias virveles. Jei turite daugiau augalų, stebėkite, kad glorioza su jais nesusipintų.
Gloriozų žiedus puošia ilgi kuokeliai ir piestelės. B.Jundulaitės nuotr.
Priežiūra – kaip kambarinių gėlių
*Leiskite gloriozoms stiebtis aukštyn. Nepatariu stiebo sulenkti, kad apsivytų aplink į vazoną įsmeigtą lankelį – gali sutrikti žydėjimas.
*Augalus laikykite šiltoje ir šviesioje vietoje. Vidurdienį saugokite nuo kaitros ir tiesioginių saulės spindulių. Gloriozos mėgsta ne tik šilumą, bet ir gaivą, todėl kambarį reikia vėdinti.
*Šiltą vasarą augalus galima laikyti lauke, pusšešėlyje ir užuovėjoje. Jie bijo skersvėjų.
*Augančias ir žydinčias gloriozas laistykite gausiai. Padėkluose nepalikite vandens.
* Kas 10 dienų tręškite kompleksinėmis trąšomis žydinčioms gėlėms.
*Kambaryje laikomus augalus purkškite, drėkinkite orą.
*Gloriozos žydi vasarą, dažniausiai liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kiek žiedų sukraus pirmą kartą pasodintas augalas ir kada prasiskleis pirmasis, galima tik spėlioti.
*Parduotuvėje pirktos žydinčios gloriozos prižiūrimos kaip ir išaugintosios iš šakniagumbių.
*Kartais, gausiai laistant, rugsėjo mėnesį ne visiškai nudžiūvusios gloriozos vėl pradeda leisti ūglius. Pastatykite jas šviesiausioje kambario vietoje. Gal augalai ir nebepražys, bet tegul subręsta nauji šakniagumbiai.
Gloriozų stiebai gali siekti 2–3 m aukštį, todėl jiems būtinos geros atramos. B.Jundulaitės nuotr.
Ramus žiemos miegas
Peržydėjęs ir dar kiek pažaliavęs augalas rudeniop apmiršta. Jį laistykite saikingai ir leiskite pamažu nudžiūti. Sunykusius stiebus nukirpkite.
Vazonėlius su šakniagumbiais padėkite į tamsią vietą (butą, rūsį), kur žiemą laikosi 15–18 C (ne mažiau kaip 12 C) temperatūra. Tegul jie taip ir žiemoja, toje pačioje žemėje, kuri pamažu džiūsta.
Vasario–kovo mėnesiais šakniagumbius iš vazonėlių atsargiai išimkite ir nuvalykite, nupjaukite senas šaknis. Jie išaugins po kelis „vaikučius“, kuriuos vėliau pasodinsite po vieną į naujus vazonėlius.
Gloriozas galima dauginti ir sėklomis. Jos sėjamos šiltnamyje rudenį (rugsėjį, spalį) į lengvą kompostinę žemę. Dygsta kelis mėnesius. Daigeliams reikia šviesos, bet ne karštos saulės. Sėjinukai vystosi labai lėtai, pražysta ne anksčiau kaip trečiaisiais auginimo metais.
Ir šakniagumbiuose, ir antžeminėje gloriozų dalyje yra nuodingos medžiagos – kolchikino.
Gloriozų žiedus puošia ilgi kuokeliai ir piestelės. R.Beltienės nuotr.
Kitos rūšys
Gloriozos – puošnūs vijokliniai augalai, pagal dabartinę augalų sistematiką priklausantys vėlyvinių (Colchicaceae) šeimai. Gentyje yra tik 5 rūšys. Jos natūraliai paplitusios Afrikos ir Azijos atogrąžų miškuose.
Nors visos rūšys dekoratyvios, namuose dažniausiai auginama Rotšildo ir puošnioji (G. superba) gloriozos. Pastarosios aukštis – 1,5–2 m. Lapai 8–10 cm ilgio ir 2–3 cm pločio, ant stiebo išsidėstę po tris arba pražangiai. Jų viršūnėlės smailios, baigiasi į žiedą susisukusiais ūseliais.
Lapų pažastyse ant ilgokų kotelių išauga po vieną apie 6 cm skersmens žiedą, turintį 5 ir daugiau žiedlapių. Vystantis pumpurams, tarp žiedlapių atsiranda plyšių. Vėliau žiedai išsiskleidžia ir žiedlapiai užsiriečia į viršų. Po 1–2 dienų pakraščiai susibanguoja, spalva iš žalsvos virsta ryškiai raudona, pagrindas pasidaro geltonas.
Rotšildo gloriozos ūgliai iš pradžių būna statūs, vėliau išsišakoję, laipiojantys. Žiedlapiai iki 10 cm ilgio, banguotais krašteliais, užsirietę, tamsiai raudoni, apatinėje dalyje – purpurinės dėmės. Kartais ši rūšis aprašoma kaip atskira, kartais – kaip G. superba veislė ‘Rothschildiana’. Auginama ir citrininė Rotšildo glorioza (G. rotschildiana var. citrina).
Kitos rūšys taip pat dekoratyvios, bet retos, auginamos kolekcininkų ir botanikos soduose. Paprastoji glorioza (G. simplex) – apie 1,5 m aukščio augalas. Žiedai geltonai žalsvi su rausvu atspalviu. Žiedlapiai truputį banguoti, 3–5 cm ilgio, viršūnėlės neužsirietusios. Geltonosios gloriozos (G. lutea) žiedai geltoni. Tai reta rūšis.
Visos minėtos gloriozos auginamos ir prižiūrimos panašiai.
