Pasak V. Žiemelio, Aukščiausiasis Teismas atsisakymą priimti kasacinį skundą, remdamasis Civilinio proceso kodekso normomis, dažniausiai motyvuoja tuo, kad materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas neturi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Todėl, V. Žiemelio duomenimis, net apie du trečdalius piliečių kasacinių skundų yra nepriimami.

Politiko nuomone, siekiant panaikinti galimybę subjektyviai traktuoti šią teisinę normą, pirmiausia reikėtų atsisakyti žodžio "esminės".

Anot jo, formuluotė "materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ar taikymui", yra tarsi "guminė", be to, gali būti aiškinama subjektyviai.

"Viena kolegija gali suprasti, kad teisės normų pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kita gali nuspręsti, jog neturi esminės reikšmės", - teigė V. Žiemelis.

Jo nuomone, įstatymai turi būti taikomi visiems vienodai teisingai ir neturėtų būti aiškinami subjektyviai.