Martai - vos dveji metukai. Ir ji per trumpą laiką - jau antrą kartą „Grindoje“. Pirma mintis bet kuriam žmogui, ko gero, turbūt šuniukė labai netikusi, kad taip jai nesiseka. Iškart noriu pasakyti - Marta nėra netikusi. Tiesiog gimė ji po tokia žvaigžde, kad dvejus metus neturėjo tinkamų šeimininkų. Pirmieji šeimininkai nusprendė „išvykti“ į užsienį ir nutrenkti savo gerąją draugę į sanitarinę tarnybą, kurioje išgyvenimo šansas - 50/50.
Ėjo per „Grindos“ kiemą Martutė kaip visad džiaugsmingai - žiūrėdama vaikiškom akutėm savo žmogui į akis, vizgindama uodegytę. Nieko blogo neįtarė net ir tada, kai jos pavadėlį perėmė kiti - žmonės su baltais chalatais. Juk čia turbūt trumpam, galvojo Marta. Ji net neįsivaizdavo, kad savųjų šeimininkų daugiau nematys niekada.
Antrieji Martos „šeimininikai“ atsirado labai greitai, vilkiukei pagyvenus „Grindoje“ tik pora dienų. Mat ieškojo tie žmonės vilkšunio sargo. Ir griebė tokį, pirmą pasitaikiusį. Juk Marta tikrai išsiskyrė savo grožiu iš kitų vargšų grindinukų, kalinčių čia jau ilgesnį laiką - kailiukas dar nespėjo susitepti, visa tokia žvilganti, ką tik iš namų.
Deja deja, Marta nepateisino antrųjų šeimininkų lūkesčių - mažai loja, per daug meili, labai jau draugauti su žmonėm peršasi. Jai tik žaidimai ir draugystės galvoj, o žmonės juk sargo ieškojo!
Va ir grįžo geroji Marta į „Grindą“ atgal. Neatlaiko Martos gerumo net ir „Grindos“ darbuotojai. Sušildė ir jų širdis ta gerietė. Sako, tokia meilūnė, tokia gerutė... Darom ką nors, ieškom jai pačių puikiausių žmonių - naujųjų šeimininkų, kurie myli vilkus, kurie ieško draugės, o ne lojančio monstriuko.
Jeigu Jūs turite labai rimtų argumentų, kodėl Marta galėtų būti būtent Jūsų, paskambinkite. Labai prašau, nesivadovaukite momentine emocija, kad gaila, kad Marta graži ar pan. Marta šįsyk laukia tik žmogaus, labai tvirtai žinančio, kad ji iki gyvenimo pabaigos galės būti kartu ir TIK MYLIMA. Jeigu reikalingas lojantis sargas ar grėsmingos išvaizdos pririštas vilkšunis, MARTA TAM NETINKA!!!
Pasiteirauti galima: 8-620-84464 Lina