Duodamas interviu komercinei televizijai LNT, šalies vadovas priminė faktą, jog 1950 metais JAV Perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai, o Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą reabilituoti šiuos veteranus.
"Beprotiška manyti, kad jie yra nusikaltėliai", - sakė A.Berzinis.
Jis pabrėžė, jog iki šiol tebegyvena mažiau nei 500 Latvijos legionierių, kurių vidutinis amžius - 90 metų.
"Kokį pavojų jie kelia? Tai nesąžiningas žaidimas! Tai dar didesnis absurdas negu referendumas dėl (rusų) kalbos, - piktinosi prezidentas. - Daugybė žmonių prarado gyvybes dėl Latvijos ateities. Nematau jokio pagrindo tai neigti."
A.Bėrzinis sakė apgailestaujantis, kad kai kurie žmonės siekia populiarumo, aštrindami šią problemą.
"Ne vien Latvijoje. Daugelis protestuotojų atvyksta iš kitų šalių, net jeigu jos yra pripažinusios, kad šie žmonės (legionieriai) nėra nusikaltėliai. Taigi, man atrodo nepriimtina žeminti šiuos žmones, prieš kuriuos turėtume nulenkti galvas", - pažymėjo jis.
Prezidentas neabejoja, kad pavyks užkirsti kelią bet kokiems neramumams atminimo dieną.
"Esu tikras, kad mūsų struktūros turi pakankamai patirties, kad užtikrintų viešąją tvarką kovo 16 dieną", - sakė jis.
Saugumo policijos vadas Janis Reinikis anksčiau šiais metais sakė, kad kovo 16-ąją iškils daugiau grėsmių saugumui ir viešajai tvarkai, nes šiemet planuojama daug atminimo renginių. Be to, įtampa šalyje yra padidėjusi dėl neseniai vykusio referendumo, kurio organizatoriai siekia užtikrinti, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas.
Kaip rodo Saugumo policijos gauta informacija, apie 30-40 užsieniečių, tarp jų iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Rusijos ir Vokietijos, planuoja atvykti į Rygą protestuoti prieš kovo 16-osios atminimo renginius.
"Tai įvairūs radikalai, ekstremistai. Pasienio apsauga taip pat dirbs intensyviau", - nurodė J.Reinikis, pridūręs, kad Saugumo policija sudarys armenų, kuriems draudžiama atvykti į Latviją, "juodąjį sąrašą".
Tuo tarpu Latvijos centro dešiniosios koalicijos premjeras Valdis Dombrovskis perspėjo ministrus nedalyvauti kovo 16-osios minėjimuose. Dešiniojo Nacionalinio aljanso, šiuo metu priklausančio trijų partijų koalicinei vyriausybei, nariai anksčiau yra pasižymėję kaip aktyvūs šių renginių dalyviai.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja Rusijos rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.