Pavyzdžiui, tėvai mano, kad frazė „suvalgyk dar du kąsnelius brokolių“ siunčia žinutę, kad daržoves valgyti sveika. Tačiau vaikas išmoksta visai ką kita:
„Privalau valgyti daržoves, net jei jų nenoriu. Taip jos man tampa dar bjauresnės“.
„Mama geriau žino, kiek turiu suvalgyti. Aš turiu lygiuotis į aplinkinius ir valgyti tiek, kiek jie“.
„Desertas valgomas tada, kai pilvas jau pilnas. Sotumas nėra ženklas nustoti valgyti. Tai ženklas, kad prasideda tikroji puota!“
„Tai, ką ir kiek valgau, yra derybų klausimas“.
Jūsų pamokos neišmoko vaiko mėgti daržovių, todėl kovos prie pietų stalo tęsiasi.
Vieni įdomūs tyrimai rodo, kad taktikos, kurias tėvai naudoja siekdami kontroliuoti vaikų mitybą, greičiau jau ugdo puikius vaiko derybų įgūdžius, o ne išmoko jį sveikai maitintis.
„Jei nesuvalgysi brokolių, negausi deserto“.
„Žinau, kad nemėgsti pieno, bet turi išgerti truputį. Na gerai, vietoj to suvalgyk sūrio“.
Štai kodėl kartais atrodo, kad auginame ne mažą vaiką, o mažą advokatą!
Išeitis – praktikuoti sąmoningą auklėjimą. Turite tiksliai žinoti, kokį poveikį turės jūsų žodžiai ar veiksmai. Jei kovos prie pietų stalo nesibaigia, vadinasi, pamokos, kurių mokote, yra neveiksmingos. Pabandykite pažvelgti į pasaulį vaiko akimis ir atitinkamai pakoreguokite savo strategijas.
Labai mažai tėvų gali pasidžiaugti, kad jų vaikas yra valgus, neišrankus ir mėgsta sveiką maistą - dažniausiai yra atvirkščiai. Tačiau tai nereiškia, kad visiems šiems tėvams trūksta žinių apie sveiką mitybą.
Problema ta, kad stengdamiesi įtikinti vaiką valgyti sveiką maistą, mes tampame ne komanda, o priešininkais.
Skamba šokiruojančiai, bet tai tiesa: suvokę, jog jūsų pareiga yra užtikrinti, kad vaikas su maistu gautų visų jam reikalingų medžiagų (o tai ir yra pagrindinis sveikos mitybos principas), jūs nesąmoningai į jį pradedate žiūrėti kaip į priešininką. Ech, jei tik vaikas jūsų klausytų ir valgytų, ką liepiate! Jis būtų sveikas, o jūs – laimingi. Bet vaikas tik dar labiau rauko nosį.
Kokia išeitis? D. Rose sako, kad geriausių rezultatų tėvai pasiekia tuomet, kai truputį atleidžia vadeles. Jūsų tikslas turi būti ne priversti vaiką suvalgyti visas lėkštėje esančias daržoves, bet po truputį formuoti sveikus mitybos įpročius. Veiksmingiausiai tai padarysite būdami partneriais, o ne priešininkais.
