Atleisti iš pareigų prezidentė nusprendė ir kitus keturis teisėjus, pakliuvusius į STT akiratį.

DELFI žiniomis, A. Lisausko telefoninių pokalbių STT Kauno skyriaus operatyviniai darbuotojai oficialiai klausėsi nuo praėjusių metų liepos. Be to, pareigūnai teisėjo kabinete buvo įmontavę vaizdo kamerą – šiems operatyviniams veiksmams leidimą buvo išdavęs vieno apygardos teismo pirmininkas.

Dėl galimai daromų nusikalstamų veikų A. Lisauską stebėję STT agentai užfiksavo ne vieną su teisėjo etika prasilenkiantį pokalbį bei susitikimą. Tiesa, jo veiksmuose nebuvo įžvelgta nusikalstamos veikos sudėties, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Stebint A. Lisauską į pareigūnų akiratį pakliuvo ir jau atsistatydinimo pareiškimus parašę tame pačiame teisme dirbantys jo kolegos – Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas.

Pareigūnams pavyko užfiksuoti A. Lisausko pokalbius ir su laikinai Kauno apygardos administraciniam teismui vadovaujančiu teisėju Kęstučiu Gudynu, kuris irgi nusprendė trauktis iš teisėjo pareigų.

Almantas Lisauskas
STT pokalbiuose užfiksuota ir daugiau teisėjų pavardžių – teisėjai ieškojo kontaktų su savo kolegomis Kauno apygardos teisme, nagrinėjusiais jų bičiulių ar pažįstamų bylas.

DELFI žiniomis, STT agentus domino A. Lisausko ryšiai su muitininkais. Būtent Kauno teritorinėje muitinėje prieš tapdamas teisėju jis dirbo juristu.

Įtariama, kad A. Lisauskas pagelbėdavo savo kolegoms „iš geros širdies“, kai šie prašydavo neskirti griežtų nuobaudų administracinėse bylose. Tiesa, pats teisėjas taip pat yra ėjęs pas savo kolegas ir prašęs tokios pačios paslaugos.

Be to, operatyvinėje STT pareigūnų medžiagoje yra užfiksuotas ne vienas pokalbis apie didelės vertės krovinių sulaikymą.

Klausydami A. Lisausko telefoninių pokalbių pareigūnai kreipėsi dėl sankcijų klausytis ir kitų asmenų pokalbių – vadinamųjų tarpininkų. Nors leidimai buvo gauti, tačiau jų metu nepavyko užfiksuoti galimų nusikalstamų veikų. Vienas asmenų, kuris taip pat buvo stebimas, yra anksčiau dirbęs teisėsaugos institucijose, todėl kai pokalbiai pakrypdavo apie reikalų tvarkymą su teisėju, jis paragindavo apie tai pasikalbėti akis į akį, o ne telefonu.

Nors nepavyko užfiksuoti, kad teisėjas už galimai palankių sprendimų priėmimą būtų gavęs kokį nors atlygį, tačiau pareigūnai yra užfiksavę vienos moters pokalbį su vadinamuoju tarpininku. Šiame įraše moteris piktinasi, kad reikiamo rezultato negavo, nors jau skyrė didelę sumą pinigų.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad A. Lisauskas ne visada buvo linkęs padėti savo kolegoms – kai kartą į jo kabinetą atėjo teisėja V. Račiūnienė ir paprašė griežtai nebausti jo pažįstamo, teisėjas pareiškė, jog ne viskas yra jo rankose ir jis turės dar pagalvoti, ar ką įmanoma padaryti. Tuomet V. Račiūnienė kolegai ėmė priekaištauti, kad šis elgiasi nekolegiškai – esą kiti teisėjai teisme yra pridarę ne tokių dalykų ir nieko jiems nenutiko.

Kai šią savaitę Kauno miesto apylinkės teisme lankėsi Teisėjų tarybos nariai, norėję pasikalbėti su į STT akiratį pakliuvusiais teisėjais, šie iš karto nusprendė įteikti atsistatydinimo pareiškimus. Tiesa, teismų savivaldos atstovai nesikalbėjo su A. Lisausku ir jo neinformavo, kad jį maždaug pusmetį sekė STT agentai.

Visi penki Kauno teisėjai iki šiol dirba teisme ir toliau nagrinėja bylas. Teisėjų taryba prezidentės dekretus dėl teisėjų atleidimo iš pareigų žada svarstyti vasario 3 d.