Pamirškite mėsos pyragaičius, didkepsnius, bulvių košę, ilgai virtas pupeles bei morkas – tai senoji australiška virtuvė. Kviečiame mėgautis nauju jos skoniu, kuris yra itin gaivus, šviežias ir naujoviškas. Jame atpažinsite puikaus australiško vyno aromatą, vietinių tautų bei Azijos šalių maisto elementus, suteikiančius nepakartojamų pojūčių.

Kąsnelis istorijos

Pirmieji Australijoje pasirodę europiečiai buvo nusikaltėliai, sugebėdavę pavogti gabalėlį duonos, tačiau nemokėdavę jos pagardinti ar tuo labiau prie jos pasigaminti kitų patiekalų. Todėl pirmųjų “australų” maistas buvo labai skurdus tiek skonio, tiek ir paruošimo atžvilgiu. Primityvi žemdirbystė ant stalo tiekė tik pagrindines daržoves, o gyvulių auginimas – mėsą. Todėl kepta mėsa, kartu su trijų rūšių daržovėmis (bulvių koše, virtomis pupelėmis ir žirniais arba morkomis), buvo pagrindinis naujakurių maistas.

Dar XIX amžiuje darbininkai gaudavo maisto davinius, kurie ištisus metus buvo tie patys: mėsa (dažniausiai sūdyta kiauliena bei jautiena, vėliau aviena), miltai, cukrus, arbata, druska ir alkoholis.

Australiečių virtuvė keistis pradėjo XIX a. viduryje, kai vyriausybė nutarė investuoti į maisto saugojimą bei distribuciją. Šaldymo įrenginiai leido gabenti maisto produktus iš Europos, o geležinkelių tiesimas ženkliai prisidėjo prie grūdų, pieno, cukraus, vaisių ir daržovių industrijos plėtros.

Dar po šimto metų, XX a. viduryje, kai prekes pradėjo gabenti automobiliais, išpopuliarėjo prekybos centrų verslas. Jų dėka žmonės galėjo daug lengviau ir patogiau įsigyti maisto produktus. Vis dėlto sprogimas Australijos maisto gamyboje įvyko tik po Antrojo pasaulinio karo, kai europiečiai ir azijiečiai užplūdo žaliąjį žemyną. Imigrantai atsivežė savo maisto ruošimo įgūdžius, taip praturtindami australišką virtuvę naujais aromatais, skoniais bei ruošimo būdais.

Australiškas maistas per paskutiniuosius 10 metų įgavo savo identitetą. Tai ne tik Vegimite, Pavlova ar mėsos pyragaičiai – tai australiškas maisto stilius. Pastarąjį dešimtmetį australai vis dažniau renkasi lengvesnio maisto ruošimo būdus, kurie labiau dera prie šilto klimato ir yra sveikesni. Pagal tai jie perėmė nemažai šiltų kraštų virtuvės elementų, derino juos su azijietiškais ingredientais. Tokiu būdu australiška virtuvė yra bene eklektiškiausia iš visų, joje derinamos idėjos, ingredientai ir ruošimo technika iš viso pasaulio.

Australai iš azijiečių išmoko tiesiog tobulai derinti prieskonius. Jie perėmė tokius prieskonius, kurie geriausiai atitinka vieną ar kitą produktą, paryškina jo skonį, o ne paslepia jį ar tuo labiau pakeičia. Sugebėjimas paryškinti produkto skonį ir suteikti papildomo aromato – štai čia yra tikrasis menas.

Australiška virtuvė šiandien

Šiandien Australija diktuoja maisto ruošimo madas. Dar prieš 20 metų apie ją galvojo tik kaip apie Anglijos “podukrą”, tačiau dabar jos virtuvėje vietiniai gyventojai ir imigrantai derina aukščiausios kokybės šviežius produktus. Taip tarsi atspindima gamta, kurioje gyvena žmonės: “švari ir žalia”. Daržovių skonis yra tikras, be priemaišų, jos ruošiamos stengiantis išlaikyti natūraliąsias savybes, o ne paveikti jų skonio dirbtiniu būdu.

Tikima, kad Australijoje galima paragauti geriausio skonio jautienos bei avienos, nes viso auginimo metu gyvuliai auga žmogaus nepaliestoje, nepaveiktoje gamtoje. Jūros gėrybių skonis toks, kokį joms suteikia jūra, o daržovių ir vaisių toks – kokį įgauna iš neužterštos žemės.

Patys australai nerodydami daug pagarbos kitoms virtuvėms, tiesiog nusikopijavo geriausius jų elementus. Tai buvo receptai, kurie išliko populiarūs per amžių amžius: iš Japonijos perėmė saulėje džiovintus pomidorus bei minkštą sūrį suši gamybai, iš prancūzų išmoko aluje marinuoti sraiges ir lauke kepti mėsą ant grotelių, iš italų – daugybę elementų ruošiant nepaprastąją pastą. Todėl australai dažnai sako, kad, nors virtuvėje jie ir neišrado dviračio, bet pirmieji taip subtiliai suderino Azijos ir Viduržemio jūros regiono maistą.

Tai iš dalies paaiškina, kodėl australai įkvėpimo vis dar ieško ne nacionalinėje, bet užsienio virtuvėse. Žaliajame žemyne bene kiekvieno restorano meniu galime rasti daugybę azijietiškų bei europietiškų patiekalų – tai tapo tradicija. Jau keletą pastarųjų dešimtmečių azijietiški ingredientai, aromatai ir ruošimo technika derinami prie Vakarų patiekalų – todėl visiškai pagrįstai australai savo šalies virtuvę sieja su vieta, kur Rytai susitinka su Vakarais. Ir ne tik – tai vieta, kur susitinka praėjusių amžių sukaupta patirtis su pačiais naujausiais maisto ruošimo būdais. Tuo garsūs australų šefai, nes sugeba sujungti skirtingus laiko bei šalių elementus ir juos patiekti aukščiausiu lygiu.

Tasmanijos antis

anties krūtinėlė – 1 vnt.
džiovintos vyšnios – 20 g
citrinų sultys – 20 g
alyvų aliejus – 10 g
balzamikas – 50 g
žali pipirų žirneliai 4 g
obuoliai – 150 g
kriaušės – 120 g
bruknės – 50 g
cukrus – 50 g
portveinas – 20 g
sviestas 30 g

Citrinų sultys, alyvų aliejus, balzamikas užvirinami, suberiamos džiovintos vyšnios ir dar truputį verdama. Anties krūtinėlė įdedama į marinatą su vyšniomis, portveinu ir žaliais pipirų žirneliais. Taip marinuota antis kepama ant žarijų.

Patiekalas patiekiamas su džiovintomis vyšniomis, virtomis portveine, obuoliais ir kriaušėmis, virtomis su bruknėmis.