Šioje neturtingoje šalyje pirmą kartą buvo surengti rinkimai, kuriuose žmonės galėjo išsirinkti prezidentą ir tikriausiai užbaigti ketvirtį amžiaus trunkantį karą.
Iš pradžių nebuvo aišku, ar daugumai pretendentų paskelbus boikotą rinkimų rezultatai galios, ar šalis ir toliau liks suskaldyta, kur etninės grupės kovoja viena su kita.
Buvo būgštavimų, kad Talibano kovotojai gali surengti sabotažą, kai praėjus pusei rinkimų dienos paaiškėjo, kad kai kurie darbuotojai jau balsavusius asmenis pažymi specialiais rašikliais. Todėl rašalas paprasčiausiai galėjo būti nuplaunamas ir žmonės galėjo balsuoti po kelis kartus.
Dauguma kandidatų teigė maną, kad daug žmonių užpildė ne po vieną balsavimo biuletenį.
Vėliau 14 iš 15 boikotavusių kandidatų reikalavo, kad būtų surengti nauji rinkimai, ir teigė nepripažinsią šeštadienio rinkimų rezultatų. Turbūt vienintelė moteris Massoud Jalal, pretendavusi į Afganistano prezidentės postą, atsisakė prisidėti prie jų galutinio oficialaus pranešimo.
Jungtinių Tautų sudaryta žmonių grupė bei Afganistano rinkimų pareigūnai, tvarkantys rinkimų reikalus, teigė, kad atsižvelgs į skundus, tačiau negalėjo patvirtinti, kad anuliuos rinkimų rezultatus.
Didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į JAV remiamą kandidatą H. Karzajų, ir buvo svarstoma, ar jis sugebės surinkti 51 proc. balsų, kad nereikėtų rengti kito rinkimų etapo.
Rinkimų apylinkės šalyje atvėrė duris 7 val. ryte vietos laiku, o buvo uždarytos 16 val.
Tarp žmonių buvo jaučiama pakili nuotaika.
Per rinkimus saugumą Afganistane užtikrino per 100 tūkst. šalies ir tarptautinių saugumo pajėgų narių.