Partijos arba išsisukinėja, arba…

Pasaulyje, kuriame vis mažiau sienų, užsienio politika turi itin daug įtakos vidaus aktualijoms. Tuo tarpu Lietuvoje, peržiūrėjus partijų rinkimų programas, susidaro įspūdis, kad, išskyrus vieną kitą partiją, mūsiškėms užsienio politika nelabai rūpi.

Paprastai apie partijų užsienio politikos tikslus visose programose yra rašoma pačioje pabaigoje. Negana to, užsienio politikoje politikų idėjų – seklu. Partijos neformuluoja naujų užsienio politikos iššūkių ir nediskutuoja tarpusavyje, kas Lietuvai reikšminga, o kas – ne. Atrodo, kad, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO, nebeliko kas daugiau veikti.

Toks partijų nesidomėjimas užsienio reikalais paskatino užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį pareikšti, kad partijos, beveik neskirdamos dėmesio užsienio politikai savo programose, šią sritį palieka profesionaliems diplomatams. Tai esą pagyrimas gerai dirbančiai jo vadovaujamai Užsienio reikalų ministerijai.

Be to, mano ministras, politikai taip rodo pasitikėjimą savo darbą gerai atliekančiais diplomatais ir palieka jiems šią sritį toliau tobulinti.

Net jei Lietuvos užsienio politikos traukinys yra pastatytas ant tinkamų bėgių, ir net nepalanki Lietuvai įstatymų leidžiamosios valdžios kaita jo nesustabdys, Užsienio reikalų ministerija yra vykdomoji institucija, tiesiogiai neatskaitinga rinkėjams. Politikams nusišalinus nuo naujų užsienio politikos tikslų formulavimo, visiems šalies piliečiams svarbūs reikalai pereina valdininkų atsakomybėn. Didelė tikimybė, kad parlamentarai, neiškėlę tikslų ir jų neapsvarstę, negalės tinkamai vykdyti parlamentinės ministerijos kontrolės.

"Politikams nusišalinus nuo naujų užsienio politikos tikslų formulavimo, visiems šalies piliečiams svarbūs reikalai pereina valdininkų atsakomybėn."

Kita partijų nekalbėjimo apie užsienio reikalus problema yra ta, kad net esant įtemptiems santykiams su Rusija, viena svarbiausių valstybių šiame regione, rinkėjai nežino realaus rinkimuose dalyvaujančių politikų vertinimo. Kitaip tariant, politikai neatskleidžia, kaip jie reaguotų į panašią padėtį, kokie turėtų būti santykiai su tokiomis valstybėmis, kaip Rusija ar Baltarusija. Pagaliau, kodėl, jų manymu, Rusija Baltijos valstybių atžvilgiu nusiteikusi neigiamai.

Juk Rusija ne tik varžo verslo iš Baltijos valstybių galimybes, tačiau penkiasdešimt metų okupuotoms Baltijos valstybėms pateikė skolos sąskaitas.

Tiesa, Seimo rinkimuose dalyvaujančios pagrindinės politinės partijos šiandien, antradienį, pasirašo susitarimą "Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 metais".

Tokio susitarimo iniciatyva yra sveikintina, tačiau jo pasirašymas yra skirtas labiau ne užsienio politikos idėjoms generuoti, o naujoms politinėms jėgoms sutramdyti ir įpareigoti.

Praėjusią savaitę “Atgimimas” klausė šešių populiariausių partijų, kaip šios vertina teiginį, kad Rusija šiems Seimo rinkimams daro įtaką. Atsakymai į klausimą sukėlė abejonių, ar politikai diskusijų apie užsienio politiką ir esamas problemas per rinkimų kampaniją nevengia sąmoningai.

Tik dviejų iš šešių populiariausių politinių jėgų, Liberalų ir centro sąjungos bei Tėvynės Sąjungos, atsakymai byloja apie tai, kad Rusija turi interesų Baltijos šalyse ir daro įtaką kai kuriems politiniams bei ekonominiams procesams.

Tuo tarpu A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija tokius teiginius pavadino “tik viena iš žinaisklaidoje minimų prielaidų”. K.Prunskienės – visuomenės lyderių koalicija pareiškė, kad “argumentų tvirtinti, kad Rusija daro ypatingą įtaką, nėra”. Darbo partija teigia neigiamai vertinanti teiginius apie Rusijos įtaką per šiuose rinkimus, o R.Pakso koalicijos atstovai mano, kad prieš rinkimus visuomet yra kuriami KGB ir kiti baubai.