Archeologiniai radiniai parodė, jog šios Vilniaus miesto dalies istorija siekia net XV amžių. Teigiama, kad Antakalnio pavadinimas kilo nuo seno priešdėlio ,,anta” ir žodžio ,,kalnas“.
Pavadinimas atskleidžia šio miesto rajono geografinę padėtį – Antakalnis įkurdintas tarp kalvų, aukštutinėje miesto dalyje. Didelis šio mikrorajono privalumas yra gražus gamtovaizdis. Kalvotas rajono paviršius, apsuptas pušynų, miškų ir parkų, mikrorajono teritorijoje – net keturi ežerai (Baldžio, Antavilių, Tapelio, Juodžio), vakariniu pakraščiu teka Neris. Sakoma, jog tai pats ,,žaliausias” miesto rajonas – miškai ir parkai sudaro 70% teritorijos, dėl to Antakalnio mikrorajonas turi puikias sąlygas rekreacijos vystymui.
Antakalnis ne tik vienas seniausių, tačiau ir vienas prestižiškiausių Vilniaus mikrorajonų. Visa tai dėl to, jog čia iš pat pradžių kūrėsi ne amatininkai ir paprasti darbininkai, bet aukštesnio visuomenės sluoksnio nariai – bajorai, didikai. Šis mikrorajonas išsiskiria ne tik savo gamtovaizdžiu, bet ir architektūra.
Antakalnyje iškilo vienuolynai, bažnyčių ansambliai, dvarininkų rūmai. Nemažai šių pastatų išliko iki šių dienų – šv. Petro ir Povilo bažnyčia, įvardijama kaip ,,vienas brandžiausių XVII a. baroko architektūros ir skulptūros sintezės pavyzdžių“, įsimintina Sapiegų rūmų ansamblio dalis, Viešpaties Jėzaus bažnyčia, trinitorių vienuolyno pastatai, neobarokinio stiliaus Vileišių rūmai – čia dabar įsikūrę Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai. Tarsi Paryžiaus Monparnaso kapinių atitikmuo – Antakalnio kapinės, kuriose palaidota daug įžymių poetų, politikų, karių ir kitų Lietuvoje garsių žmonių. Antakalnio mikrorajone gausu paminklų Lietuvai nusipelniusiems žmonėms.
Žvilgsnis iš arčiau į sovietmečio gyvenamuosius rajonus:
Šiuo metu Antakalnio seniūnija yra antra pagal teritorijos dydį tarp kitų Vilniaus miesto seniūnijų. Jos plotas 77,2 km² arba beveik penktadalis visos Vilniaus miesto teritorijos. Antakalnis ribojasi net su keliais kitais Vilniaus mikrorajonais: pietvakariuose – su Senamiesčiu, pietuose su Užupiu, Vakaruose ribojasi su Šnipiškėmis, šiaurės vakaruose su Žirmūnais. Šalia įsikūręs Saulėtekio studentų miestelis ir Vilniaus bei Vilniaus Gedimimo technikos universitetų fakultetai.
Gyventojai Antakalnio mikrorajone pasiskirstę nevienodai. Pietinė mikrorajono dalis apgyvendinta tankiausiai – ši dalis arčiausiai centro, tuo tarpu, šiaurinė pusė dėl miškų ir pušynų tankumo apgyvendinta mažiau. Įmonių tankumas yra vienas mažiausių mieste, taigi, tai beveik vien tik gyvenamasis miesto rajonas, pasižymintis puikiu susisiekimu visuomeniniu transportu. Tačiau Antakalnyje nemažai visuomeninės paskirties įstaigų: keturios vidurinės mokyklos, daug gydymo įstaigų (iš jų kelios ligoninės), Lietuvių kalbos institutas, Antakalnio biblioteka, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, studentų miestelis ir t.t.
Privalumai:
Patogi vieta, gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, gražus gamtovaizdis (parkų, miškų gausa), išskirtinė architektūra, arti centras ir Senamiestis, patogus susisiekimas visuomeniniu transportu. Tai pats žaliausias ir švariausias miesto rajonas, turintis puikias sąlygas vystyti rekreacijai.
Trūkumai:
Daugumą Antakalnio gyvenamųjų namų sudaro tarybiniai daugiabučiai – jie nesiskiria nuo stovinčiųjų žymiai prastesniais laikomuose rajonuose, tačiau jų vertė dėl mikrorajono vardo gali būti žymiai didesnė; gyvenamieji namai čia dažnai gali būti prastos būklės; automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas; kai kurie gyventojai pasigenda didesnių parduotuvių – apsipirkti dažnas važiuoja į prekybos centrus kituose rajonuose; ne visos šio mikrorajono dalys atrodo, iš tiesų, prestižiškai – trūksta bendro įvaizdžio, tvarkos.
Būstų bei gyvenamosios aplinkos atnaujinimas ir modernizavimas Antakalnyje yra numatytas Vilniaus miesto 2002 – 2011 metų strateginiame plane.
