Šią knygą rekomenduojame perskaityti visiems. Ne euras išgelbės Lietuvą, o kita - daug stipresnė ir stabilesnė - laisvės ir atsakomybės valiuta. Liberalizmo XXI amžiuje kelias: nuo abejingos ir savanaudiškos laisvės – prie dalyvavimo laisvės. Atsakingas liberalizmas – tai pati vaisingiausia liberalizmo šaka, išaugusi ant krikščionybės medžio. Mes atsiribojame nuo liberalų, kurie šalia laisvės užmiršo atsakomybę ir pareigą.
Kokia ši partija? Kuo jis skirsi nuo kitų?
Mes ne seno tipo partija, nors veiksime pagal politinių partijų įstatymą. Mūsų pavadinimas - „Sąjunga TAIP’’. TAIP – tai pats pozityviausias žodis lietuvių kalboje ir trijų labai svarbių žodžių trumpinys: Tėvynės Atgimimas ir Perspektyva. „Sąjungos TAIP” nariams svarbiausia - kompetencija, išsilavinimas, profesinė ir gyvenimo patirtis. Kiekvienam sąjungos nariui bus privalu susipažinti ir perskaityti rekomenduotinos literatūros sąrašą. Pagrindinis dalykas mūsų sąjungos programoje – laisvė ir atsakomybė.
Mūsų organizacijos struktūra yra visiškai nauja ir originali Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Mūsų pagrindas - visuomeninis judėjimas Tėvynės Atgimimas ir Perspektyva „TAIP’’, kuris šiuo metu vienija daugiau nei 10 tūkstančių simpatikų ir tikrųjų narių. Judėjimas TAIP vienija skirtingų organizacijų žmones, kur ideologijos ir skirtingos pasaulėžiūros yra pagrindas diskusijai. Partijų gyvenime yra priešingai - tai pagrindas ginčams ir konfliktams. Judėjimo nariai steigia „Sąjungą TAIP’’, kaip instrumentą, kuris leistų aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Deja, kol kas įstatymai numato tik tokį kelią, nes partijos bando riboti konkurenciją ir išsaugoti savo įtaką valstybėje.
Mes nekalbame apie dešinę ar kairę, nei apie trečią ar ketvirtą, ar keturioliktą kelią. Kalbame apie vienintelį kelią, kuris šiandien gali suteikti Lietuvai perspektyvą – tai laisvės ir atsakomybės kelias. Tai kompetencija prieš politinę priklausomybę ir asmeninis apsisprendimas prisiimti pareigas, ne tik teises.
Lietuvoje visuomeninę politiką seniai pakeitė interesų grupių politika. Dauguma partijų užmiršo visuomeninę politiką ir tapo savotiškomis tik savo narių ir rėmėjų atstovų politikos, tiksliau, interesų gynėjais. Šiandien praktiškai neliko politinių partijų, kurioms svarbi visuomeninė, o ne interesų politika.
Dabartinių partijų valdymo klaidos ir atsakomybės neprisiėmimas kainuoja brangiai, nes už tas klaidas sumoka Lietuvos žmonės. Dėl klaidų didinami ar įvedami nauji mokesčiai ir taip toliau. Nevalia reikalauti iš žmogaus per didelio pasiaukojimo, viršijančio jo jėgas. Kodėl Lietuvoje gaunančių socialines pašalpas skaičius per 3 metus išaugo daugiau nei 6 kartus (2008 m. pašalpas gaudavo daugiau 37 tūkstančiai žmonių, dabar – daugiau nei 238 tūkstančiai)? Kodėl? Dvi priežastys: didelė dalis iš tikrųjų nuskurdo, o kita dalis dėl verslo formų suvaržymo atsisakė verslo ir pasirinko paramą. Žmonėms jau ne gėda prašyti pašalpos. Taip žmogus ir valstybė susvetimėja, tarsi tampa priešais.
Formuojasi dvi Lietuvos – valdžios ir žmonių, bet nyksta valstybė, kurią norėtume vadinti Tėvyne. Kai nebėra Tėvynės, ir emigruoti nesunku, ir grįžti nebėra dėl ko. Štai tokia dabartinės situacijos diagnozė verčia mus imtis konkrečių veiksmų.
Puiki knyga publikuota ,,Kultūros baruose” – viena iš rekomenduojamų perskaityti visiems mums, vadinasi ,,Nekompetencijos kultas”. Keletas citatų: „Kas yra politikas? Tai žmogus, kuris be politinės karjeros niekaip kitaip duonos neužsidirbtų”. Arba kita citata: „Valstybės valdyti ateina žmonės, kurie neturi nei žinių, nei įgūdžių, ir dar su garantija, kad jų niekada neturės”. Mes turime būti ir esame kitokie.
Lietuvoje daugelyje sričių partinė priklausomybė ar lojalumas yra svarbesnė savybė nei kompetencija. Tuomet „Valstybė tampa interesų grupių savitarnos parduotuve,’’ – tai citata iš tos pačios knygos. Ar dar mažai motyvų, kodėl mes kuriame naują, atsakingo liberalizmo sąjungą, kurios pagrindas - laisvė ir atsakomybė, o pamatas - krikščionybė. Ir kurioje pirmiausia bus vertinama kompetencija bei žinios.
Ką siūlome?
Trumpai galiu pasakyti taip - Adamas Smithas knygoje ,,Tautų turtas” prieš 250 metų suformulavo tai, ko turėtume siekti: „Dosnus atlyginimas už darbą skatina paprastų žmonių darbštumą”. Visomis priemonėmis mes sieksime, kad žmonės būtų suinteresuoti ir dirbti, ir gyventi, ir auginti vaikus savo Tėvynėje. Mūsų savivaldos rinkimų pažadas Vilniuje dėl siektino 6400 Lt vidutinio atlyginimo Vilniuje neturi būti utopija ir visos Lietuvos mastu.
Kitas svarbus darbas – atkurti Seimo autoritetą visuomenėje. „Sąjunga TAIP” dalyvaus rinkimuose į ne tokį Seimą, kurį matome ir kuriuo pasitikėjimas tarp žmonių yra pats žemiausias parlamentinės Lietuvos istorijoje. „Sąjunga TAIP” paruoš įstatymų rinkinį, kurie reformuos Seimo instituciją, kad ji savo gebėjimais ir kompetencija atitiktų šių dienų valstybės ir visuomenės poreikius.
Paminėsiu tik keletą siūlymų: būtinai sumažinti Seimo narių skaičių iki 101 Seimo nario. Per 20 metų laikotarpį Lietuva neteko 700 tūkst. savo gyventojų, o politinė valdžia nesumažėjo. Antra – prailgintume Seimo nario kadenciją iki 5-erių metų tam, kad pertvarkymų iniciatoriai galėtų sulaukti ir jų rezultatų, o kartu prisiimtų ir atsakomybę už tai. Kartu tai taupytų ir rinkėjų pinigus. Trečia – Seimo narys galėtų būti renkamas tik dvi kadencijas iš eilės, o po to grįžtų į darbo rinką, kad pats pagyventų pagal tas taisykles, kurias kūrė, kad nenutoltų nuo žmonių ir realaus gyvenimo. Tai tik kelios idėjos ir neabejoju, kad „Sąjunga TAIP” sukurs „Seimo atgimimo programą’’.