Žymiausi pasaulio mokslininkai yra daugiau kaip 90 proc. įsitikinę, kad pagrindinė nuo XX a. šešto dešimtmečio vykstančios klimato kaitos priežastis – dėl žmonių veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Klimatas kinta ir dėl to aštrėja įvairiausios kitos pasaulinės ekonominės ir socialinės problemos.
Žemės ūkį klimato kaita gali labai paveikti. Manoma, kad bendras klimato kaitos poveikis žemės ūkiui bus labai neigiamas ir kels grėsmę pasauliniam aprūpinimui maistu.
Dėl aukštesnės temperatūros galiausiai mažėja pageidaujamų pasėlių derlius, želia daugiau piktžolių ir veisiasi daugiau parazitų. Dėl kritulių režimo pokyčių didėja tikimybė, kad netrukus sulauksime prastų derlių ir kad ilgainiui žemės ūkio produktų kiekis mažės.
Klimato kaitos poveikis jau matomas: medžiai žydi anksčiau, vynuogienojų vegetacijos laikas ilgėja, kinta kiti natūralūs augalų ciklai. Pasikeitė ir lauko darbų (javapjūtės, derliaus nuėmimo ir kitų) kalendorius, o tai rodo, kad ūkininkai jau prisitaiko prie naujų klimato sąlygų.
Visų 27 ES valstybių narių žemės ūkio sektoriaus išlakos sudaro apie 9 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tiesa, 1990–2005 m. bendras ES žemės ūkyje išmetamų dujų kiekis 20 proc. sumažėjo – daugiausia dėl pasikeitusių ūkininkavimo metodų.
Tačiau per artimiausius du dešimtmečius jį įmanoma sumažinti dar labiau. Mūsų analizės duomenimis, iki 2050 metų žemės ūkio sektoriuje gali būti išmetama 42–49 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių ne CO2 dujų negu 1990 m.
Be to, žemės ūkio naudmenose, kurios užima daugiau kaip pusę ES teritorijos, yra dideli anglies rezervai, o tai padeda mažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje.
Apskritai žemės ūkio sektoriui tenka dvejopas uždavinys: išskirti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kartu prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2013 m. projektą. Šis projektas yra svarbus žingsnis siekiant didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą.
Šiuo nauju pasiūlymu Komisija nustato svarbų principą: viešosios lėšos viešosioms gėrybėms.
Žemės ūkis ir miškininkystė itin reikšmingi teikiant viešąsias, ypač aplinkos srities, gėrybes, tokias kaip kraštovaizdžio apsauga, žemės ūkio naudmenų biologinė įvairovė, klimato stabilumas ir geresnis pasirengimas potvyniams, sausroms, gaisrams bei kitoms stichinėms nelaimėms.
Komisija siekia įdiegti tokią sistemą, pagal kurią subsidijos ūkininkams būtų skiriamos ne automatiškai, o tik tuo atveju, jei savo veikla jie prisideda prie bendros gerovės. Tai reiškia, kad parama teikiama, jei ūkininkai laikosi tvaraus žemės tvarkymo reikalavimų.
Be viso to, bent 25 proc. kaimo plėtrai skirtų lėšų bus naudojama su klimatu susijusioms priemonėms, pavyzdžiui, paskatoms naudoti mažiau cheminių trąšų, paramai ekologiniam žemės ūkiui, apsodinimo mišku priemonėms, žaliajai dangai nuėmus derlių ir t. t.
Toms valstybėms narėms, kurios labiau pageidauja mažiau dėmesio skirti pajamų rėmimui ir daugiau – didelių užmojų klimatui naudingoms kaimo plėtros priemonėms, pasiūlyme numatyta galimybė iki 10 proc. pajamų rėmimui skirtų lėšų panaudoti kaimo plėtros programoms.
Tačiau kaip užtikrinti, kad visas su klimatu susijusiai veiklai skirtas lėšas panaudotume taip, kaip numatyta? Mes siūlome aiškų bendrą reikalavimą nustatyti, kada ES žemės ūkio politika skatinama imtis su klimatu susijusių veiksmų. Tada remdamiesi tvirtu OECD sukurtu metodu galėsime nustatyti ir stebėti su klimatu susijusias išlaidas.
Taigi BŽŪP reforma numatyta pradėti imtis klimato srities uždavinių. Taip remiama vis tvirtėjanti nuomonė, kad Europos žemės ūkis yra aplinkos srities ir su klimatu susijusių viešųjų gėrybių šaltinis.
Dabar reikia, kad pasitelkdamos šį pasiūlymą valstybės narės parengtų prasmingų, veiksmingų ir klimatui naudingų žemės ūkio priemonių.
