Teisėjas tai pareiškė po to, kai prieš dvejus metus žmona padavė skyrybų prašymą, savo norą skirtis motyvuodama tuo, kad vyras yra neaktyvus lovoje.
Nicoje (Pietų Prancūzija) dirbantis teisėjas patenkino skyrybų prašymą ir patvirtino, kad visa atsakomybė už skyrybas tenka sutuoktiniui Jean-Louis B. (vyro pavardė neskelbiama).
Tačiau netrukus 47-erių metų moteris padavė buvusį vyrą į teismą, reikalaudama 10 tūkst. eurų kompensacijos už „sekso trūkumą, kurį jautė visus 21-erius santuokinio gyvenimo metus“.
Buvęs sutuoktinis gynėsi, kad nenorėjo mylėtis, nes jautė nuolatinį nuovargį ir turėjo sveikatos problemų.
Tačiau Pietų Prancūzijos aukščiausiojo teismo teisėjui vyro pasiteisinimai nepasirodė pakankamai svarūs. Jis pareiškė: „Seksualiniai santykiai tarp vyro ir žmonos yra meilės vienas kitam išraiška, o šiuo atveju to nebuvo.“
„Besituokiantys žmonės sutinka dalintis savo gyvenimu, o tai reiškia, ir mylėtis vienas su kitu.“
Šis atvejis straipsnio komentatoriams iškėlė daugybę klausimų. Visų pirma, kas sprendžia, kiek sekso yra „pakankamai“? Pora turėjo 2 vaikus, tad kažkiek sekso jų santuokoje buvo. Žinoma, kelių kartų per 21-erius metus nepakanka, bet gal ji norėjo mylėtis šešis kartus per dieną, o jis - kartą per dvi savaites? Ar tokiu atveju jai priklauso piniginė kompensacija? Ir jei prancūzei taip trūko sekso, kodėl ji laukė 21-erius metus? Ar moters elgesį galima laikyti garbingu? O ką manote jūs?
