Itin didelis dėmesys antiamerikietiškų nuotaikų tyrimui skiriamas po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po šių teroristinių išpuolių dažnas amerikietis savęs klausė „Kodėl jie (Vidurio Rytų regiono gyventojai) mūsų taip nekenčia, nors mes esame tokie geri?“. Pasak Noamo Chomsky, atsakymas paprastas: JAV Šaltojo karo metais Vidurio Rytuose sudarė kliūtis demokratijos sklaidai, varžė nepriklausomą ekonominę šio regiono valstybių plėtrą, rėmė korumpuotus ir brutalius režimus. N.Chomsky pastebi, jog prie antiamerikietiškų nuotaikų Vidurio Rytuose taip pat nemažai prisidėjo ir neretai akivaizdžiai vienašališka JAV parama Izraeliui. Taigi, remiantis Vidurio Rytų regiono atveju, galima teigti, jog antiamerikietiškos nuotaikos yra tiesiogiai susijusios su JAV vykdyta ar vykdoma užsienio politika.

Analizuojant JAV užsienio politiką, antiamerikietiškas nuotaikas galima paaiškinti ne tik Vidurio Rytuose, bet ir kitose pasaulio dalyse. Pavyzdžiui, pasidomėjus JAV Šaltojo karo metais vykdyta politika, galima paaiškinti antiamerikietiškumą Lotynų Amerikoje ar Tolimuosiuose Rytuose. Aišku, tam tikrais atvejais būtina įvertinti ir kiekvienos atskiros šalies santykius su JAV. Neretai skirtingose valstybėse, „nemeilė“ JAV atsiranda dėl skirtingų priežasčių, dėl specifinės tos šalies istorijos.

Pastaraisiais metais antiamerikietiškų nuotaikų išplitimas pasaulyje yra siejamas su JAV prisiimtu „pasaulio policininko“ vaidmeniu. Daugelis įtariai žiūri į niekieno nevaržomą JAV galią. Mažai kam patinka tai, kaip dabartinio JAV prezidento George'o Walkerio Busho administracija kovoja prieš terorizmą. Bene didžiausią pasipiktinimą tarptautinei bendruomenei sukėlė JAV inicijuota karinė kampanija prieš Saddamo Husseino režimą, kurios nepateisino Jungtinių Tautų Organizacija. Yra nemažai žmonių, kurie mano, jog tikroji priežastis dėl kurios JAV ryžosi nuversti S.Husseiną – noras kontroliuoti Irako naftą.

Kai kurių tyrėjų įsitikinimu, JAV inicijuota karinė kampanija prieš S.Husseino režimą paskatino antiamerikietiškų idėjų išpopuliarėjimą Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų lapkritį "Eurobarometer" ES valstybėse atliko apklausą, kurios metu išaiškėjo įdomus dalykas. Remiantis apklausos duomenimis, dauguma europiečių mano, jog JAV yra viena iš tų valstybių, kurios kelia didžiausią grėsmę pasaulinei taikai. ES gyventojai pavojingesnėmis valstybėmis nei JAV laiko tik Izraelį, Iraną ir Šiaurės Korėją. Šiuo atveju mažesnį pavojų už JAV pasaulinei taikai, apklausos dalyvių nuomone, kelia Pakistanas, Sirija, Libija, Kinija, Rusija ir pan. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog neretai pats europietiškasis identitetas yra siejamas su antiamerikietiškumu. ES požiūris į saugumą ir karinę jėgą priešpastatomas amerikietiškajam. Tai, kas yra „europietiška“ apibrėžiama pagal tai, kas nėra „amerikietiška“.

Pasak Andrew Kohuto, visame pasaulyje vyrauja įsitikinimas, jog JAV per mažai dėmesio skiria globalinių problemų sprendimui. Be to, įprasta manyti, kad dėl JAV kaltės didėja atotrūkis tarp šios planetos neturtingųjų ir turčių. Iš dalies JAV laikomos atsakingomis už (tikrus ir tariamus) neigiamus proceso, vadinamo „globalizacija“, padarinius.

Kol kas amerikiečiai, tiriantys antiamerikietiškumą ir jo priežastis, negali pasiūlyti „recepto“ padėsiančio pagerinti JAV įvaizdį pasaulyje. Kai kurie iš jų prognozuoja, jog antiamerikietiškos nuotaikos neišnyks net ir po to, kai bus išrinktas kitas JAV prezidentas. Esmė yra ne prezidentas, o ilgo laikotarpio JAV užsienio politika. Mažai kas tikisi, jog JAV artimiausiu metu atsisakys vienašališkos paramos Izraeliui ir agresyvios politikos kovojant prieš terorizmą. JAV tikslas – dominuoti pasaulyje. Tie, kuriems šis tikslas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatinka tampa „antiamerikiečiais“.