Nubundu ryte Odesoje saulei tekant – burzgia „Belorus“ (tokia traktoriaus, kuriuo kaime vežamas šienas, markė) po viešbučio langu. Paburzgė ir nuvažiavo. Po penkiolikos minučių – vėl burzgia. Haliucinacijos? Šoku iš lovos, budinuosi, griebiu iš šaldytuvo gurkšnį mineralinio (gal nuo beprotiško karščio haliucinacijos?), praeina penkiolika minučių – vėl burzgia...
Kitą rytą – vėl tas pats. Penktą ryto „Belorus“ po langais kas penkiolika minučių pradeda savo dainas. Niekam nedrįstu guostis, nes +40 C visus apdovanojo negalavimais: kam kraujospūdis, kam kraujotaka, kam migrena...
Trečią rytą šoku ne prie šaldytuvo, o prie lango. Ir ką? Po viešbučio langais - autobusų sustojimo aikštelė, o joje kas penkiolika minučių sustoja Odesos miesto visuomeninis transportas – tarybinis PAZikas, kurio variklis, matyt, „Beloruso“ broli.
Šiemet į kelionę leidausi, kai visas šienas jau gulėjo daržinėj.
Aldona B.
*******************************************************************
Šis rašinys - konkurso „Nuotykis užsienyje, kurio nepamiršiu“, dalis. Pasidalinkite savo kelionių istorijomis, papasakokite, ką patyrėte, ir pamokykite kitus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o mes geriausio rašinio autoriui dovanosime kvietimą (dviems) apsilankyti viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne). Jūsų istorijų, parašytų lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š) el. paštu gyvenimas@delfi.lt lauksime iki rugsėjo 7 dienos.
