„Netikiu, kad nėra būdų spręsti iškilusių problemų be prokuratūros kišimosi. Jei tai paprastas ūkinis ginčas, nemanau, kad jiems padės prokurorai. Jei nėra padaryta nusikaltimo, kuris aprašytas baudžiamajame kodekse, tai traktuojama kaip asociacijos vidaus reikalas. Mano advokato patirtis rodo, kad tiesa dažniausiai slypi kažkur per vidurį. Manau, klaidų pridarė tiek vieni, tiek kiti. Kreipimasis į prokuratūrą – drastiška priemonė, turinti šou elementų. Galų gale, jie ir yra šoumenai...“ - sakė advokatas.
Anot jo, reikia pasikeitimų, nes šiuo metu nei nariai, nei visuomenė nėra patenkinti asociacijos veikla.
Visuomenė nežino, už ką moka pinigus, kaip jie administruojami. LATGA-A įvaizdis žmonių akyse yra prastas, todėl bet koks jos adresu mestas kaltinimas yra su džiaugsmu sutinkamas tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos.
A. Iškausko manymu, šiuo metu nemaža dalis visuomenės susidariusi klaidingą nuomonę, kad LATGA-A yra valstybinė institucija arba – UAB. „Dažnai girdžiu posakį: mes juos išlaikome iš savo pinigų, kodėl Kultūros ministerija nieko nedaro? O jie nieko ir negali daryti. LATGA-A yra asociacija arba susibūrimas asmenų, kurie gina savo teises. Jie įgijo tas teises sukūrę kūrinius, o į asociaciją susibūrė tam, kad lengviau būtų tas teises atstovauti“, - organizacijos principą aiškina advokatas.
Anot jo, esminė asociacijos klaida yra neinformuoti narių, apie tai, kas vyksta organizacijoje arba daryti tai neišsamiai. Tačiau ir patys nariai turi domėtis tuo. „Yra logiška pasidomėti, iš ko duoną valgai. Negalima permesti visos atsakomybės kitam ant pečių. Neginu LATGA-A. Ji turėtų suteikti nariams maksimaliai daug skaidrios informacijos. Ne tik apie tai, ką daro, bet ir apie tai, ko negali daryti. Be to, LATGA-A administracija turėtų atsižvelgti į subjektyvų veiksnį – tai, kad jos nariai yra menininkai ir jiems administravimas - pakankamai tolima sritis. Tiesa, argumentas, kad asociacijos narys 20 metų nežinojo, kaip skirstomi jo pinigai, nėra labai svarus. Kyla klausimas: o ką padarei per tuos dvidešimt metų, kad sužinotum?“ - tvirtino A. Iškauskas.
Iš šalies žvelgiant, jam susidaro įspūdis, kad kiekvienas LATGA-A narys turi savo įsivaizdavimą, ką ir kaip turi daryti ši organizacija. O visi konfliktai kyla iš didelio tarpusavio nesusikalbėjimo.
„Aš visada tikiu natūralia įvykių eiga. Iš pradžių autoriams klausimų nekilo, bet metams bėgant jie ėmė kauptis, kai pasidarė pakankamai skaudūs ir aštrūs – buvo pradėti kelti į viešumą. Kai klausimas iškeliamas, atsiranda problema, kuri pradedama spręsti. Tikiu, kad ir šios problemos natūraliai bus išspręstos“, - sako jis.
Jis yra tikras, kad jei LATGA-A nariai nesutaria tarpusavyje arba su administracija, yra teisiniai būdai tiems nesutarimams spręsti. „Išlaikykite visas procedūras, kad nebūtų prie ko prikibti ir priimkime sprendimus. Susivienykite, susitarkite, suformuokite daugumą. Pirmą kartą nepavyko paskirti audito? Sutrukdė kažkokios biurokratinės kliūtys? Susišaukite antrą konferenciją ir paskirkite dar kartą. Kliudo taryba? Pakeiskite tarybą. Netinkami įstatai? Pakeiskite įstatus. Nežinau, kokie tikslūs LATGA-A įstatai, bet nemanau, kad narių dauguma negalėtų keisti tarybos narių. Jei gerbiami A. Mamontovas ir R. Tautkus turi daugumos asociacijos narių palaikymą, tai jiems pavyks. Nepavykti gali tik dviem atvejais: arba jie neatstovauja daugumos, arba eina neteisingu keliu. Tikiu, kad jei labai skauda – susiras kelius, išsiaiškins, susirinks ir išspręs“, - teigiama įvykių baigtimi įsitikinęs teisininkas.
Kitas klausimas, jei LATGA-A vadovybės veikloje bus aptikta nusikaltimo požymių. Anot advokato, tokiu atveju bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir išsiaiškinta, yra galimai nusikalsta ar ne.
