„Iš to, ką žinome, kokios institucijos ir kokias išvadas yra pateikusios, panašu, kad teismas gali nuspręsti, kad reikia įteisinti tas pavardes remiantis laisvu žmonių judėjimu, kad lietuvis išvažiavęs dirbti svetur turėtų teisę išlaikyti savo pavardę“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Šimašius. Anot jo, Lietuvos Vyriausybė jau prieš metus yra teikusi įstatymo projektą, kad Lietuvoje būtų įteisinta galimybė pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis, tačiau Seime jis buvo atmesta.
„Dėl to tik apgailestaujame. Pagal Seimo statutą to paties projekto negalime teikti bent pusę metų. Dabar, atsižvelgiant į Seimo darbo krūvį ir kitus prioritetus, Vyriausybė buvo nusprendusi pavasarį šio projekto neteikti. Bet pozicija nėra pasikeitusi. Vyriausybė yra už liberalesnį pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis“, - sakė ministras.
Šiuo metu Lietuvos įstatymuose numatyta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu - be diakritinių ženklų, neatitinka proporcingumo kriterijaus, rašoma ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje.
Byla, kurioje prašoma įvertinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles numatančių Lietuvos teisės aktų atitiktį ES teisės aktams, į ES Teisingumo Teismą (TT), atkeliavo iš Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo.
Šiam teismui Lietuvos pilietė Malgožata Runevič Vardyn skundėsi, kad Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė gimimo liudijime jos vardą ir pavardę nurodyti lenkų kalbos rašmenimis - Malgorzata Runiewicz, o santuokos - Malgorzata Runiewicz Wardyn.
Generalinio advokato išvada yra objektyvus siūlymas ETT, kaip, jo nuomone, reikėtų spręsti bylą, tačiau ETT, kuris turi priimti sprendimą šioje byloje, nesaisto.