Vėliau Estija ir Latvija paskelbė savo nepriklausomybę. Rugpjūčio 23-ąją trijų Baltijos šalių išsilaisvinimo sąjūdžiai įvykdė iš anksto numatytą ir parengtą "Liepsnojančio Baltijos kelio" akciją, o Lietuvos Sąjūdis nušlavė Vilniuje tebestūksojusią 1917 m. pučisto V. Lenino statulą, - mena dešimtmečio senumo dienas V.Landsbergis, tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas.
"Prieš dešimtį metų, dar nenudžiūvus Medininkuose pralietam kraujui, Maskvoje susirėmė fundamentalistinė bolševikinė žlungančios SSRS ir demokratinė būsimosios Rusijos kryptys. SSRS prezidentas, ligi tol mėginęs sėdėti ant dviejų kėdžių, nukrito į tarpą", - rašo V.Landsbergis, turėdamas galvoje tuometinį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą.
Konservatorius primena, kad perversmo išvakarėse Lietuva atmetė perversmininkų įgalioto Pabaltijo karinės apygardos vado reikalavimą paklusti jo valdžiai ir skubiai priėmė teisinius aktus dėl baudžiamojo persekiojimo visų tų, kurie iš Lietuvos veiktų prieš teisėtą demokratinę Rusijos valdžią. Pagal tą principą vėliau Rusijai buvo perduotas pučistas pulkininkas Ivanas Černychas.
Kaip žinoma, žlugus GKČP perversmui Maskvoje, galutinai savo įtaką prarado ir Lietuvoje veikusios reakcingos politinės jėgos. Pirmosiomis dienomis po pučo sovietų desantininkai, omonininkai ir kolaborantai paliko 1991 metų sausį užgrobtus Radijo ir televizijos, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, buvusį LKP-SSKP būstinės ir kitus pastatus Vilniuje.