Rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme R.Ivanauskas nepasirodė. Po nusikaltimo jį sulaikius teisėsaugos pareigūnams, teismas skyrė jam kardomąją priemonę suėmimą, tačiau Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Vilnius š. m. kovo 27 d. pakeitė kardomąjį įkalinimą L.Kerpauskui į švelnesnę priemonę - namų areštą, o gegužės 22 d. namų areštą - į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Gegužės 22 d. kaltinamajam R.Ivanauskui kardomoji priemonė namų areštas pakeičiamas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Paskui pažerta ir daugiau lengvatų: panaikintas turto areštas. Teismo žiniomis, birželio pabaigoje R.Ivanauskas išvyko į Vokietiją. Šią informaciją neoficialiai patvirtino ir šaltiniai pasienio apsaugos tarnyboje.
LŽ paskambino į Plungę prokurorui Mindaugui Vilniui. Paklaustas, kodėl įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vaiko pagrobimu skyręs vis švelnesnes kardomąsias priemones, prokuroras atsakė, kad gavęs kaltinamųjų pareiškimus, kuriuose buvo išdėstyti pakankamai rimti argumentai, kodėl prašoma sušvelninti kardomąsias priemones. Kaltinamasis R.Ivanauskas turįs mažametę dukrą, jo motina ir brolis - invalidai, jis turi uždirbti pinigų, pats pasižadėjo nesislapstyti ir netrukdyti tirti bylą. To pakako, kad prokuroras lengva ranka brūkštelėtų nutarimą pakeisti kardomąją priemonę. Paprašytas pakomentuoti, kaip vertina atidėtą teismo posėdį dėl kaltinamojo dingimo, atsakė: "Tai R.Ivanausko problema. Pabėgdamas jis pasielgė kvailai".
Šis įvykis iškėlė įdomų klausimą: ar prokuroras galėjo pakeisti teismo sprendimą?
Iš tiesų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnyje padaryta landa neteisingumo klestėjimui. Tas 112 straipsnis buvo taisytas bei tobulintas 1995-aisiais. Beje, jį patobulino ir Seimui teikė tuomet generalinio prokuroro pavaduotoju dirbęs dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tai buvo tikra "dovanėlė" Lietuvos prokurorams.
Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnis numato kardomosios priemonės panaikinimo arba pakeitimo taisykles. Pirmojoje dalyje sakoma, kad įtariamajam ar kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė naikinama, jei ji pasidaro nereikalinga arba pakeičiama švelnesne arba griežtesne, jei to reikalauja bylos aplinkybės.
Kardomąją priemonę naikina kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu arba teisėjas ir teismas motyvuota nutartimi. Antroji 112 straipsnio dalis dabar bylų praktikoje tapo itin populiari ir dažnai taikoma. Ji byloja, kad per parengtinį tyrimą prokuroras turi teisę paleisti į laisvę suimtą kaltinamąjį ar įtariamąjį. Apie tokio sprendimo priėmimą prokuroras privalo pranešti kardomąjį suėmimą taikiusiam teisėjui.
Tada jo priimta kardomoji priemonė - suėmimas - netenka galios. Kaip praktiškai taikomas šis įstatymas?
Negi 1995-aisiais niekam nešovė į galvą, kad prokurorams suteikta teisė "revizuoti" teismo sprendimus ir keisti juos yra puikiausia priemonė praturtėti? Ko gero, kaip tik apie tai buvo pamąstyta. Juk toks Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis sėkmingai taikomas bene šeštus metus.
Demokratiniame pasaulyje teismo sprendimus bei nutartis turi teisę panaikinti tas pats teismas arba aukštesnysis, tik jokiu būdu ne kita, tegul ir su teisėsauga susijusi institucija. Lietuvoje galioja Konstitucinė teisė. Suimti įtariamąjį galima teismui nutarus, tačiau paleisti jį jau gali ir prokuroras.
Rugpjūčio 8 d. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius LR Prezidentui Valdui Adamkui aiškino teisėjų klaidas, pripažindamas, kad egzistuoja net ir teisėjų korupcija, tačiau jis nė vienu žodžiu nepaminėjo įstatymų klaidų, leidžiančių vešėti prokurorų klanui. Tapo šventa tiesa sakyti, kad būtent teisėjai sudaro sąlygas nusikaltėliams išsisukti nuo atsakomybės bei dar daugiau - pabėgti iš Lietuvos. Tačiau tas sąlygas sukurpia ne tik teisėjai, bet ir prokurorai, taikydami 112-ąjį Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį.
Kauno teisėjams teko aiškintis, ar iš tiesų teismas paleido laisvėn narkotikų prekeivius. Dar vyksta parengtinis tardymas ir nė vieno patrauktųjų atsakomybės kaltė teisme nenustatyta. Taigi teismas kaltės klausimo dar nesprendė, o juo labiau negalėjo ir nuo atsakomybės atleisti.
Kaip LŽ pakomentavo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas, kardomąsias priemones įtariamiesiems ir kaltinamiesiems parenka tyrėjai ir keičia švelnesnėmis patys prokurorai. O šios bylos esmė tokia. Kauno apygardos teismas priėmė nutartis, kuriomis nepratęsė kardomojo kalinimo kaltinamiesiems V.Vyšniauskui, E.Godliauskui ir A.Jablonskiui.
V.Vyšniauskas sulaikytas pagal BPK 137 str. 2000 m. gruodžio 1 d. Apylinkės teismo teisėjas jam skyrė kardomąjį kalinimą, pratęstą 6 mėnesiams. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras G.Danėlius kreipėsi į teismą dėl kalinimo pratęsimo. Teismas tai padarė pratęsdamas kalinimą 1 mėnesiui, o prokuroras pažadėjo per tą laiką baigti tyrimą. Darbo nebaigęs, vėl prašė teismų pratęsti suėmimo terminą.
Šioje baudžiamojoje byloje patraukta atsakomybėn ir daugiau kaltinamųjų. Kai kurie jų buvo suimti, tačiau prokurorai dėl suėmimo pratęsimo nesikreipė į teismą, o patys paleido laisvėn apie tai net neinformavę teismo.
Taip pat buvo prokurorų paleistas E.Gustaitis, suimtas 1 mėnesiui, o vėliau jam pritaikytas kardomasis kalinimas dar 2 mėnesiams. Šiam įtariamajam vėl buvo sankcionuotas suėmimas be termino, nes kaltinamasis pradėjo slapstytis nuo tardymo. Kaip LŽ sakė A.Smolskas, "šiuo metu traktuojamiems kaip pasislėpusiems nuo tardymo E.Gustaičiui ir D.Miklyčiui kardomąsias priemones į kitas iš suėmimo pakeitė ir kaltinamuosius paleido patys prokurorai".
A.Smolskas neslėpė, kad tokių "meškos paslaugų" baudžiamosiose bylose gausybė. Kauno prokurorai paleido sulaikytą kaltinamąjį A.Ermiš, o šis pasislėpė užsienyje. Paaiškėjo, kad šis asmuo jau keletą mėnesių iki paleidimo momento turėjo vienos užsienio valstybės vizą, kuria sėkmingai pasinaudojo. Tokia aplinkybė labai sunkino bylos nagrinėjimą.
Įdomu, kodėl prokurorai tapo tokie demokratiški ir nuolaidūs kaltinamiesiems ar įtariamiesiems? Kas galėtų paneigti, kad ir vieniems, ir kitiems tai naudinga?