Viena iš tyrimo autorių sociologė Ilona Jonutytė-Klanienė akcentuoja, kad apie diskriminacijos faktus mokykloje galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu vaikai toje mokymo įstaigoje šį reiškinį patiria dažnai, o tokių atvejų yra priskaičiuojami 8 proc.
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytas tyrimas pavadinimu „Galimos diskriminacijos apraiškos bendrojo išsilavinimo mokyklose“ buvo atliekamas grupelės Klaipėdos universiteto ir Mykolo Romerio universitetų mokslininkų 2009 metais. Pasak I. Jonutytės-Klanienės, kuri Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete vadovauja Socialinės pedagogikos katedrai, tyrimo eigoje buvo apklausti 2064 5-12 klasių mokiniai.
„Dėl darbo konfidencialumo užtikrinimo mes negalime nurodyti, būtent kokios mokyklos dalyvavo apklausoje. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti diskriminacijos apraiškas mokykloje, todėl mes neanalizavome šio reiškinio priežasčių ar integracijos problemų. Tai yra gera galimybė kitiems tyrimams“, – sakė interviu portalui DELFI mokslininkė.
Vienas iš šio tyrimo aspektų buvo diskriminacijos pagal tautinį, rasinį ir kalbinį požymį atvejų mokykloje analizė. Apklausos eigoje paaiškėjo, kad vienu ar kitu būdu su diskriminacija pagal tautinį požymį susidūrė apytikriai 40 proc. apklaustų Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių.
Retai šį reiškinį patirdavo 16 proc. apklaustųjų, 12,5 proc. – nei dažnai, nei retai, 8 proc. – dažnai, o nuolat diskriminaciją jausdavo 3,3 proc. Apie 60 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių tvirtino diskriminacijos pagal tautinį požymį nepatyrę.
Apklausos metu taip pat nustatyta, kad iš viso 8,8 proc. apklaustų mokinių nenori sėdėti viename suole su kitos tautybės moksleiviu. Beveik 12,5 proc. respondentų, kurių gimtoji kalba yra rusų, pareiškė, kad jų klasiokai nenori sėdėti šalia kitos tautybės vaikais. Tokios pačios nuomonės buvo 8,4 proc. lietuvių ir 5,4 proc. lenkų mokinių.
Tyrimo autoriai taip pat pastebi, kad iš viso 7,7 proc. apklausos dalyvių teigė, jog mokytojai neleidžia kitos tautybės vaikams mokyklose (kur dalykai dėstomi kita nei vaiko gimtoji kalba) kalbėti savo gimtąja kalba. Taip teigė 19 proc. apklausoje dalyvavusių lenkų tautybės moksleivių, 7,9 proc. rusų ir 7,7 proc. lietuvių mokinių.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad mūsų tyrimo duomenys rodo, jog mokyklose nėra akivaizdžios diskriminacijos pagal tautinį, rasinį ar kalbinį požymius. Pastebimos tik nereikšmingos jos apraiškos. Žinoma, netgi jeigu keletas apklausos dalyvių pajautė diskriminaciją, negalima jos visiškai ignoruoti ir nekreipti į tai dėmesio.
Ateityje būtų galima ištirti šių reiškinių formas ir priežastis bei taip pat kokia yra mokinių su skirtingomis socialinėmis charakteristikomis integracijos kokybė. Tačiau tai yra būsimų tyrimų veiklos sritis“, – pažymėjo I. Jonutytė-Klanienė.