Artimiausiais savo partneriais Lietuvos centro sąjunga (LLS) laiko Lietuvos liberalų sąjungą (LLS) ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungą (MKDS).

LCS pirmininko pavaduotojas Regimantas Čiupaila mano, kad suradus bendrą kalbą per Prezidento rinkimus, vyksiančius kitais metais, minėtos trys partijos, renkant savivaldybių valdžią 2003-iaisiais, kaip atsvarą socialdemokratams galėtų sudaryti bendrus rinkimų sąrašus.

Susitarimas

LLS, LCS bei MKDS priklauso vadinamajam Naujosios politikos blokui ir yra pasiskelbusios opozicinėmis dabartinei socialdemokratų ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) Vyriausybei.

R.Čiupaila nemano, kad minėtos trys partijos turėtų pasirašyti kokią nors koalicinę sutartį. "Šiais laikais viešas žodinis susitarimas gali būti brangesnis už parašus", - sako LCS pirmininko pavaduotojas.

Pirmuoju žingsniu, dar labiau sustiprinsiančiu trijų parlamentinių partijų bendradarbiavimą, turėtų tapti rugsėjo 8-ąją Vilniuje centristų organizuojama konferencija, kurioje bus aptariamos vidurio dešiniosios pakraipos politikos perspektyvos Lietuvoje. Pasak R.Čiupailos, vidurio dešiniųjų jėgų bloko ateitis daug priklausys nuo padėties Liberalų sąjungoje. Centristai nerimauja, kad vidinių nesutarimų draskoma šiuo metu populiariausia dešinioji Lietuvos partija nesuskiltų.

Į liberalių pažiūrų partijų bloką greičiausiai nebūtų priimti ne tik krikščionys demokratai, bet ir konservatoriai. Krikdemai, anot LCS vadovų, pastaruoju metu "pradėjo kairėti", o konservatoriai gali būti nepriimtini dėl dabartinio jų vadovo Vytauto Landsbergio, kuris, anot centristų, trukdo šiai partijai modernėti.

"Nereikia pamiršti, jog konservatoriai jau buvo valdžioje ir turėjo šansą stipriai reformuoti Lietuvos ekonomiką, tačiau jiems valdant moraliai sužlugdytas privatizacijos procesas, žmonės nepasitiki užsienio investuotojais", - LŽ teigė LCS pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Skeptikai

LCS, kaip ir liberalai, skeptiškai vertina konservatorių siūlymą surengti pirminius dešiniųjų kandidato į prezidentus rinkimus. K.Glavecko nuomone, tokie rinkimai per brangiai kainuotų, be to, nebūtų jokių garantijų, jog juos laimėjęs pretendentas gautų visų pirminiuose rinkimuose dalyvavusių partijų paramą.

Centristų nuomone, dešiniosios partijos turėtų susitarti tik dėl to, kad per prezidento rinkimų antrąjį turą paremtų daugiausiai balsų gavusį kandidatą.

LLS vicepirmininkė Dalia Kutraitė-Giedraitienė vakar LŽ patvirtino, jog liberalai taip pat kalbasi su kai kuriomis dešiniosiomis partijomis dėl glaudesnio bendradarbiavimo. "Tai labai perspektyvu. Kitaip nebus. Dešinieji turi vienytis, o ne skaidytis į smulkias partijas. Kairieji jau susijungė, manau, anksčiau ar vėliau kažkas panašaus gali įvykti ir dešinėje pusėje", teigė Seimo narė.

Tačiau ji tvirtino, jog kol kas per anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius susitarimus dėl prezidento rinkimų, vyksiančių po metų, o juo labiau - savivaldybių rinkimų.