Vienas autoritetingiausių miesto urbanistų, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys korespondentas Algimantas Miškinis prabilo, kad jam buvo pasiūlyta už atlygį parašyti mokslinį tyrimą, kuriuo būtų nedviprasmiškai ginama kontroversiška “Akropolio” garažo virš Karaliaus Mindaugo prospekto idėja.

Nuolaidžiaujama privatiems užsakovams

Profesoriaus nuomone, pastarojo meto Kauno konfliktinės situacijos formuojant miestą kyla dėl to, kad dabartinė miesto valdžia per daug proteguoja privačius užsakovus.

“Miestas - tai visuomeninių ir asmeninių interesų sankirta, o užsakovas visuomet gins savo interesą, - samprotavo A.Miškinis. - Dabarties užsakovų mentalitetas yra nepakankamas, jis dažniausiai beveik atitinka laiką, kurio esminiai bruožai - nekompetencija, nesąžiningumas ir chamizmas. Per keturiolika nepriklausomybės metų nebuvo vykdoma jokia veikla, kuria būtų siekta kelti visuomenės mentalitetą”. Mokslininkas pastebėjo, kad užsakovai, visais laikais turėję ir gynę savo asmeninį interesą, dabar tai daro ypač agresyviai. “VP Market” viešą spaudimą dėl “Akropolio” statybos sąlygų A.Miškinis buvo linkęs vadinti miesto šantažavimu.

Jis teigė suprantąs investicijų į Kauną atėjimu suinteresuotą miesto valdžią, linkusią atsižvelgti į investuotojų norus. Tačiau urbanistas skatino laikinosios sostinės vadovus su investuotojais ieškoti kompromiso miesto naudai. Miestą reikia gerbti, o ne jį prievartauti, kalbėjo urbanistas. Jei nebus tinkamo požiūrio į miestą, anksčiau ar vėliau jis praras savo didžiausią vertybę - savitumą, taps pilkas ir neįdomus.

Laikomasi idėjos fiks

“Akropolio” projektuotojai yra numatę, kad 2,5 tūkstančio vietų 13 metrų aukščio automobilių stovėjimo aikštelė iškils virš 250 metrų ilgio Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpos. Tuo tarpu profesorius A.Miškinis yra įsitikinęs, kad tokiam garažui ten ne vieta. Urbanisto nuomone, daugiaaukštį garažą reiktų statyti “Akropolio” sklypo ribose, A.Mickevičiaus, Griunvaldo ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankirtoje.

“Kauno urbanistinės struktūros savitumas - per amžius susiklosčiusi atskirų miesto dalių - židinių su savo centriukais - turgeliais - mozaika. Tokie židiniai buvo susiformavę Žemuosiuose Šančiuose, Aukštojoje Panemunėje, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Aleksote ir ties Karmelitų bažnyčia. Daugiaaukštis garažo pastatas užgožtų Karmelitų bažnyčią ir iš miesto audinio vizualiai ištrintų vertingą istorinį židinį, - įsitikinęs urbanistas.

Jis pridūrė, kad Karmelitų bažnyčios bokštą miesto panoramoje būtina išsaugoti dar ir todėl, kad ateityje “Pergalės” koncerno teritorijoje numatomi statyti aukšti pastatai turėtų su kuo sudaryti kaimynystę. Šie pastatai, Karmelitų bažnyčios bokštas ir trijų gatvių sankirtoje pastatytas daugiaaukštis “Akropolio” garažas susijungtų į subalansuotą visumą, sumažintų neigiamą apleisto viešbučio poveikį, o urbanistinė praeitis būtų eksponuojama Naujamiesčio panoramoje, realiai ją praturtintų.

A.Miškinio žodžiais, garažo statybos virš gatvės šalininkai nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl šio statinio negalima statyti šalia gatvės. “Man tai panašu į fiks idėją, kurią žūtbūt norima įgyvendinti”, - sakė urbanistas. Jis davė suprasti, kad į jį buvo kreiptasi prašant pagalbos šią problemą palankiai išspręsti.