Visa tai reiškia, kad reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją-gastroenterologą. Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas. Šia visiems žinoma liga vienokia ar kitokia forma suserga 80 proc. suaugusiųjų. Dauguma jų užaugo sirgdami gastritu.
Kaip prasideda gastritas?
Jūsų vaikas auga, vaikščioja į mokyklą, todėl nuolat stebėti ką ir kaip jis valgo tėvai gali ne visuomet.
Pagrindinės gastritų priežastys – nereguliarus maitinimasis su didelėmis laiko pertraukomis, staigus didelio maisto kiekio prisikimšimas, žalingas maistas su dažikliais ir konservantais, didelis riebalų ar aštrių prieskonių kiekis maiste ir patiekalų vienodumas.
Gastritą taip pat gali sukelti alergija maistui, lėtinės infekcijos, ilgalaikis vaistų vartojimas ir šiais laikais labai dažna priežastis – prasta didelių miestų ekologija bei stresas, kuris mūsų tyko kiekviename žingsnyje.
Ir atminkite, kad nepastebėjus gastrito ankstyvoje stadijoje jis taps lėtine liga, suaktyvėjančia rudenį ir pavasarį. O kai kuriais atvejais užleisti gastrito atvejai išsivysto į opas.
Taigi, vaikui pasireiškus įkyriems bukiems ar atvirkščiai – aštriems pilvo skausmams, nemaloniam slegiamo skrandžio pojūčiui, nemaloniam prieskoniu burnoje, rėmens graužimui, pykinimui, apetito praradimui ir greitam nuovargiui, nedelsiant kreipkitės į gydytoją gastroenterologą.
Tokie tyrimai bus atliekami? Pilvo ertmės ultragarsinis tyrimas, nemaloni, bet neišvengiama procedūra – gastroendoskopija, kraujo ir išmatų tyrimas. Jei diagnozė bus patvirtinta – pradėkite nelengvą kovą už vaiko sveikatą.
Gydytojas-gastroenterologas paskirs reikiamą kompleksinį medikamentinį gydymą ir dietą, tinkančią būtent jūsų vaikui. Jis priklausys nuo ligos fazės, amžiaus, skandžio funkcijos pažeidimo stiprumo ir kitų ligų.
Paūmėjus lėtiniam gastritui rekomenduojama griežtesnė dieta, draudžianti kietą, riebų, aštrų, pernelyg karštą maistą, šviežią duoną, stiprią arbatą ir kavą, rūkytą maistą ir saldumynus. Visa tai gali dar labiau traumuoti skrandžio gleivinę. Valgyti reikia 5-6 kartus per dieną, neskubant ir griežtai tuo pačiu laiku.
Papildomai gydytojas gali pasiūlyti fitoterapiją – vaistingųjų augalų mėtos, kalendros, jonažolės ir kt. nuovirų vartojimą. Ir, be abejo, reikia stebėti kas vaiką jaudina, ar ne per didelį krūvį vaikas gauna mokykloje, ar teisingai jis planuoja savo dieną, ar pakankamai būna lauke ar, greitai paruošęs pamokas, sėdasi priešais kompiuterį ar televizorių.
Apsaugoti vaiką, o ypač paauglį, nuo maistinių pagundų – nelengva užduotis, o ir ribojant visokiausius malonumus rezultatas nebus labai geras, bet reikia pasistengti įspėti vaiką apie galimus pavojus ir teisingą maitinimąsi paversti jo gyvenimo norma.
Kaip galima apsisaugoti nuo gastrito?
Viskas priklauso nuo šeimos maitinimosi tradicijų. Namie būtina kiekvieną dieną laikytis sveikos mitybos principų, žinoma, įvertinant tai, kad į mokyklinį gyvenimą „ištrūkęs“ ir mažiau tėvų prižiūrimas vaikas nepradėtų piktnaudžiauti geidžiamu kenksmingu maistu.
Nerodykite vaikui pavyzdžio užkandžiaudami sausais užkandžiais tarp valgymui, paįvairinkite savo racioną, pratinkite vaiką, kad maistas, paruoštas, pavyzdžiui, gariniame puode, yra ne nuobodus ir prėskas, o sveikas ir skanus.
Pusryčius ruoškite ne skubiai ir bėgte, kuomet dažniausiai vaiką stengiamasi pamaitinti pačiu paprasčiausiu, bet toli gražu ne saugiausiu patiekalu – sumuštiniais. O ir šeimyniniams valgymams skirkite pakankamai laiko, kad vaiko pasąmonėję įsirėžtų – negalima skubėti valgyti.
Sužinokite, ar mokykloje duodami pusryčiai ir karšti pietūs yra visaverčiai, kokiu laiku jie patiekiami. Jei suprantate, kad vaikui per pertraukas bus sunku be maisto – įduokite jam lauknešėlį.
