Alkoholis riziką padidina 3 kartus
Anot Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro direktoriaus prof. Jono Valantino, kepenys veikia kaip maža cheminė organizmo gamykla. Beveik visi baltymai, cholesterolis ir informaciją perduodantys imuninės sistemos komponentai gaminam kepenyse. Kepenys taip pat šalina iš organizmo nereikalingus produktus.
Jei į kepenis patenka ar jose pasigamina daugiau riebalų nei suskaidoma, jie kaupiasi kepenyse. Jos tampa sunkesnės ir didesnės. Tai ir vadinama kepenų suriebėjimu. Susikaupę riebalai gali sukelti kepenų uždegimą, kuris negydomas perauga į kepenų cirozę ir galiausiai vėžį.
Svarbiausi kepenų suriebėjimo rizikos veiksniai – nutukimas, cukrinis diabetas, nuolatinis alkoholio vartojimas, prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas. Net 16 proc. normalaus svorio ir alkoholio nevartojančių žmonių serga kepenų suriebėjimu.
Nuolat vartojantiems alkoholį ši grėsmė padidėja 3 kartus (46 proc.), nutukusiems žmonėms – 5 kartus (76 proc.). Nutukę ir nuolat alkoholį vartojantys žmonės beveik visi turi suriebėjusias kepenis (95 proc.). Kepenys suriebėjusios ir didžiajai daliai nutukusių, cukriniu diabetu sergančių ligonių. Kartais kepenų suriebėjimą gali sukelti specifinė žmogaus medžiagų apykaita.
Beveik visi pacientai su suriebėjusiomis kepenimis nejaučia jokių simptomų, o jeigu jie ir yra, į juos nekreipiama dėmesio. Dažniausiai tai nuovargis, darbingumo sumažėjimas, viršutinės dešinės pilvo dalies spaudimas. Kepenų ligos vystosi greičiau, jei žmogus ne tik nutukęs, bet ir turi kitų sutrikimų – cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, yra vyresnio amžiaus.
„Ligos diagnostika labai sudėtinga, kadangi kepenys yra labai keistas organas – jis neturi skausmo receptorių. Liga nustatoma atsitiktinai. Mes dažnai matome ligonius, kurie pas mus patenka jau su kepenų cirozės komplikacijomis. Riebalų jau nesimato, jie būna pasišalinę“, - pasakojo medikas.
Padeda tik mityba ir fizinis aktyvumas
Norint atsikratyti šio sutrikimo, reikia atsikratyti bent 10 proc. antsvorio. Tiesa, tai daryti reikia laipsniškai – po 0,5-1 kg per savaitę. Mat per greitas svorio metimas sukelia dar didesnį kepenų suriebėjimą.
Taip pat rekomenduojam riboti tam tikrus maisto produktus – Nereikėtų vartoti lengvai pasisavinamų angliavandenių, juos pakeisti sunkiau įsisavinamais, mažiau valgyti riebalų, daugiau daržovių ir vaisių. Anot J. Valantino, geriausia pasitarti su dietologu.
Dar vienas kepenų sveikatos receptas – judėjimas. „Taigi sudeginti riebalus kepenyse galima mažiau valgant ir daugiau judant. Judėti reikėtų 2 valandas per dienas. Jei neturite laiko vaikščioti, bėgiokite. Tuomet užteks valandos. Blogiausiu atveju reikia bent 30 min. kasdienio sporto iki prakaito“, - įspėjo medikas.
Liaudiški kepenų valymo būdai , anot J. Valantino, tėra tik „kvailų žmonių mulkinimas“. „Žmonės įsitikinę, kad jie ko nors išgers ar pavartos kokių nors vaistų, ir kepenys išsivalys. Tai mitas. Pirmiausiai reikia gyventi taip, kad jos nebūtų teršiamos. O po kepenų valymo procedūros pasišalina ne kepenų teršalai, bet dėl riebalų žarnyne susidarę „muilai“, sakė pašnekovas.
