"Valstybės finansai atsidūrė kritiškoje padėtyje, nedarbo lygis labai aukštas, senkantis ūkio augimo potencialas ir vyriausybė, kovojanti pati su savimi, neatves mus į gera", - duodamas interviu Reuters agentūrai sakė L.Mileris (L.Miller).
Politikas, anksčiau buvęs politbiuro nariu Lenkijos komunistų vyriausybėje, vadovauja Demokratiniam kairiųjų aljansui (SLD) nuo 1997 metų. Nuo tada jis pamažu pertvarko partiją pagal Didžiosios Britanijos "naujosios Leiboristų partijos" modelį. Šiuo metu partiją palaiko 50 procentų rinkėjų.
Tokios paramos visiškai užtektų 55 metų L.Mileriui (L.Miller) tapti vienpartinės vyriausybės vadovu. Nuo 1989 m. visos šalyje dirbusios vyriausybės buvo koalicinės.
Politikas atsisakė prognozuoti, ar jo vadovaujama partija sugebėtų valdyti šalį viena, ar jai reikėtų jungtis į koaliciją, ir su kuo. Tačiau jis tvirtina, jog kitai Lenkijos vyriausybei būtina "stabili dauguma", galinti užtikrinti ekonominę padėtį ir sugrąžinti derybas dėl narystės ES į buvusias vėžes.
"Esant parlamente, neužtenka būti vien tik teisiu. Būtina daugumos parama, - sako L.Mileris (L.Miller). - Mūsų vyriausiajam derybininkui būtina remtis stipria ir prognozuojama politine jėga".
Paralyžius J.Buzeko (J.Buzek) vadovaujamame mažumos kabinete, kurį dar labiau pagilino dviejų ministrų atsistatydinimas šią savaitę, tapo vienu pagrindinių faktorių, nulėmusių tai, jog anksčiau pirmavusi lenktynėse dėl narystės ES šalis atsidūrė tarp paskutinių iš 10 kandidačių.
"Vyriausybės silpnumas susilpnino ir mūsų derybininkų darbą", - sako L.Mileris (L.Miller). Pasak SLD vadovo, baigti derybas iki 2002 m. pabaigos Lenkijai yra be galo svarbu, nes ji norėtų jau 2003 m. surengti referendumą ir 2004 m. patekti į bloką.
Lenkija yra pati didžiausia iš 12 kandidačių, kurių daugumą sudaro Rytų Europos valstybės. Jos bendras gyventojų skaičius siekia 39 milijonus, o bendras vidaus produktas (BVP) sudaro beveik pusę kitų kandidačių BVP. Nedarbas Lenkijoje dabar yra 16 procentų.