Islandija pateikė paraišką dėl narystės ES 2009 m. viduryje, o oficialios derybos prasidėjo liepą – kokia situacija dabar?
Lapkričio mėnesį derybininkai paskelbs pranešimą apie derybų eigą. Akivaizdu, kad prisijungti prie bloko Islandijai nėra didelių kliūčių, šalis atitinka beveik du trečdalius Bendrijos reikalavimų, atsižvelgiant į Europos ekonominės erdvės susitarimą ir dalyvavimą įgyvendinant Šengeno acquis nuostatas. Taigi, didelis žingsnis jau žengtas.
Tačiau buvęs ES plėtros komisaras Ollis Reinas, kalbėdamas apie derybų rezultatus, metaforiškai pasakė, kad sunkiausia maratono dalis yra pabaigoje. Todėl viskas priklauso nuo to, kaip bus deramasi. Ar jie derybas pradės nuo sudėtingiausių klausimų, tokių kaip aplinkosauga ir žuvininkystė? Yra ir kitų svarbių klausimų apie finansinius ryšius su britais ir olandais [pastarieji prarado milijardus indėlių kilus islandų bankų krizei], kurie nėra oficialiai susiję su naryste ES, tačiau niekas nepaneigs jų įtakos.
Pradėjus derybas sunkiais klausimais, negali jų aptarti greitai. Tačiau išspendus šiuos klausimus, likusieji išsispręs lengvai ir greitai. Nežinau, kokias priemones pasirinko derybininkai, bet netrukus tai visi sužinosime.
Minėjote, kad Islandijai labiau reikia ES, nei ES Islandijos. Ar taip sakydamas turėjote omenyje Arkties įtaką ir geoterminės energijos projektus?
Šie klausimai visuomet buvo aktualūs. Mano asmenine nuomone, ES reikalinga ne tik Islandija, bet ir Norvegija. Vinstonas Čerčilis sakė, kad „demokratija – yra blogiausia valdymo forma, jeigu nekreipsime dėmesio į visas kitas", ir aš manau, kad šie žodžiai gali būti taikomi ES. Ji turi būti subalansuota ir, jei prie mūsų jungiasi pietinė Europos dalis - Kroatija ir kitos Balkanų šalys, tuomet būtų natūralu, jeigu prisijungtų ir Šiaurės tautos. Tokiu būdu sprendimus galėtų priimti visi. Tačiau tai yra idealistinis mąstymas.
Praktiniu požiūriu, aš nemačiau jokių įtikinamų, su geotermine energija susijusių Islandijos pasiūlymų ES, nes šie klausimai dar tolimoje ateityje. Kalbant apie Arkties įtaką – laivybos maršrutai galėtų būti naudingi.
Aš vis dar linkęs manyti kitaip, nei daugelis islandų. Mano nuomone, Islandija turėtų būti labiau suinteresuota tapti ES nare, nei pastaroji. Šiuo metu ES yra labiau intraversiška nei buvo prieš dešimtmetį, galime tai pavadinti "plėtros nuovargiu". ES galėtų pasakyti – jeigu tikrai nenorite prisijungti prie bloko, likime draugais – tačiau manau, kad Islandijai tai nebūtų taip lengva.
Jeigu būtumėte Islandijos pilietis, ar balsuotumėte už narystę ES?
Tai sudėtingas klausimas. Kaip Estijos pilietis, aš labai norėčiau matyti Islandiją ES nare, nes šią šalį laikome geriausia pasaulyje – ji pirmiau nei JAV ar kiti pripažino Estijos nepriklausomybės atkūrimą 1991 metais. Islandija taip pat turi savitą aurą ir mitologiją, geizerius ir ugnikalnių išsiveržimus.
Tačiau, jeigu būčiau islandų žvejybos laivo savininkas, tikrai nerimaučiau įsivaizduodamas atplaukiančius visus Ispanijos ir Portugalijos laivynus. Žmonės balsuoja atsižvelgdami į savo mažus poreikius, tačiau jie turėtų žvelgti plačiau – tuomet jie pamatytų daugiau narystės pliusų, nei minusų, netgi savo žvejams ir banginių medžiotojams.