Kalbėdamas apie pagrindines artimesnių Rusijos ir JAV santykių plėtojimo kliūtis, J.Collinsas paminėjo Rusijoje vėl įsigalinčią "savivaliaujančią valdžią" ir karą Čečėnijoje.
Valdžios savivalė tiek valstybinėje, tiek ir privačioje srityse yra "nuolatinė problema" Rusijoje, sakė J.Collinsas, užsimindamas, jog prezidentu tapus Vladimirui Putinui, ypač padidėjo specialiųjų saugumo tarnybų vaidmuo ir suaktyvėjo žiniasklaidos laisvės varžymas.
"Jeigu Vladimiras Putinas ir jo administracija ketina taip modernizuoti ekonomiką ir valdžios institucijas, kad Rusija galėtų sėkmingai varžytis modernioje ekonomikos sistemoje, jie privalo užtikrinti, jog įstatymų valdžia taptų esminiu ateities principu", - teigė JAV pasiuntinys.
Ambasadoriaus nuomone, vargu ar artimiausiu metu pavyks įgyvendinti planuojamas reformas, tačiau jis teigė manąs, kad Rusijos teisės sistemoje ima įsigalioti naujos normos, ir paragino labiau stengtis, kad visoje šalyje įstatymai būtų taikomi vienodai.
Tebesitęsiantis karas Čečėnijoje "apsunkina" Maskvos santykius su JAV, sakė J.Collinsas, priminęs, kad nuolat pranešama, jog Rusijos karinės pajėgos pažeidžia žmogaus teises Čečėnijoje.
Tol kol vyks karas, Vašingtonas jį vertins kaip "pagrindinį šios šalies trūkumą ir jos valdžios nesugebėjimą veiksmingai spręsti piliečių teisių klausimus."
Kalbėdamas apie Maskvos ir Vašingtono nesutarimus dėl JAV administracijos plano kurti priešraketinės gynybos "skydą", pasiuntinys sakė, kad dabartinė Rusijos pozicija jam nėra netikėta, nes Jungtinės Valstijos iki šiol nepateikė konkrečių pasiūlymų.
J.Collinsas taip pat prognozavo, kad Rusija į NATO įstos dar negreitai. Transatlantinis Aljansas yra "atviras bet kuriai šaliai, kuri yra pasirengusi remti jo principus ir padėti siekti jo tikslų", sakė jis, bet pabrėžė, jog Rusijai dar daug reikia padaryti, kad ji atitiktų šiuos kriterijus.
J.Collinsą pakeis Alexanderas Vershbow, buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose.