Tarptautinis Tribunolas buvusiai Jugoslavijai parengė kaltinamuosius aktus dviem į atsargą išėjusiems generolams - Antei Gotovinai ir Mladenui Markačui, taip pat generolui Rahimui Ademiui. Tribunolas pareikalaus, kad Zagrebas šį rudenį išduotų kaltinamuosius, pranešė savaitraštis "Nacional".

Pranešama, kad R.Ademiui bus pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų, 1993 metais įvykdytų vadinamajame Medako anklave, Vidurio Kroatijoje. Kai Kroatijos pajėgos buvo išvedamos iš atkovoto iš sukilėlių rajono, jame buvo sudeginta maždaug dešimt serbų kaimų ir nužudyta kelios dešimtys serbų civilių. Šį rajoną išeinančios pajėgos paliko kontroliuoti JT pajėgoms.

M.Markačui ir A.Gotovinai bus pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų, įvykdytų per ir po 1995 metų karinės operacijos, pavadintos "Audra". Šios operacijos metu Kroatija atkovojo savo teritoriją, kurią buvo užėmę atsiskyrę serbai. Manoma, kad po šios operacijos, kuri praktiškai užbaigė konfliktą, buvo nužudyta daugiau kaip 400 serbų civilių.

Į Zagrebą jau atsiųsti du užantspauduoti kaltinamieji aktai aukštiems Kroatijos kariuomenės vadams, pranešė dienraštis "The Times", kuris rėmėsi diplomatiniu šaltiniu Zalcburge. Šiame Austrijos mieste neseniai vyko Pasaulio ekonominio forumo viršūnių susitikimas.

Premjeras Ivica Račanas atsisakė tai komentuoti, tačiau pranešė, kad artimiausiomis dienomis įvyks derybos su Hagos prokurorais. I.Račano žodžiais, po šių derybų jis būsiąs "pasirengęs pasakyti daugiau".

Kroatijos apžvalgininkai įspėja, kad dabar, kai buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius buvo išduotas Tribunolui, Kroatija nebeturi pagrindo vilkinti savo įtariamųjų karo nusikaltimais išdavimą.

Kroatijos prezidentas Stipe Mesičius (Stipė Mesičius) neseniai pabrėžė, kad S.Miloševičius bus ne paskutinis įtariamasis, išsiųstas į Hagą. Tuo jis užsiminė, kad kroatams taip pat gali būti pateikiami kaltinimai. "Po jo seks kiti, ir ne tik iš Serbijos", - sakė S.Mesičius.

Bendradarbiauti su Tribunolu Kroatija pradėjo, tik kai į valdžią atėjo nuosaikiosios jėgos, siekusios po ankstesniojo prezidento Franjo Tudjmano (Franjo Tudžmano) mirties išvesti šalį iš izoliacijos ir panaikinti sankcijas, įvestas dėl velionio prezidento atsisakymo bendradarbiauti su Hagos tribunolu.

Tačiau dabartinė vadovybė gali susilaukti nuožmaus pasipriešinimo dėl įtariamųjų išdavimo. Jam ypač gali priešintis veteranai ir dešinieji, kurie laiko minėtus generolus kovos už nepriklausomybę nuo buvusios Jugoslavijos simboliu.