Būsimąją programą rengė šią savaitę intensyviai dirbusios Socialliberalų ir Socialdemokratų frakcijų atstovų darbo grupės. Su rengiamu A.Brazausko Vyriausybės programos projektu susipažinę kai kurie Seimo nariai teigė, jog naujoji programa gerokai skirsis nuo buvusių opozicijoje socialdemokratų deklaracijų.
Mokesčių politikos dalį rengiant dalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialliberalas Gintautas Šivickas BNS patvirtino, jog projekte nėra nuostatos įvesti progresyvinį fizinių asmenų pajamų mokestį, nors tokius ketinimus socialdemokratai ne kartą deklaravo.
Vietoje to yra numatyta įvesti nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims. Taip pat ketinama palaipsniui didinti neapmokestinamąjį minimumą ir mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį.
Naujosios daugumos atstovai ketina tęsti mokesčių sistemos reformą ir parengti Mokesčių kodeksą bei laikytis ankstesnės nuostatos, jog nauji mokesčiai turi įsigalioti nuo naujų finansinių metų pradžios.
Nors programos projekte išlieka ketinimai sumažinti pridėtinės vertės mokestį pirmo būtinumo prekėms, tačiau tai siejama su finansinėmis biudžeto galimybėmis. Programoje taip pat numatyta įvesti privalomą pajamų deklaravimą, tačiau terminai kol kas nėra sukonkretinti.
Programoje išlieka išvardyti tie patys užsienio politikos prioritetai: narystė Europos Sąjungoje ir NATO bei geri santykiai su kaimynais.
Vyriausybės programos užsienio politikos nuostatas rengusio socialliberalo Vaclavo Stankevičiaus teigimu, programoje aiškiai įvardyta, kad Vyriausybė turės siekti Lietuvos pakvietimo į NATO 2002 metais ir narystės ES nuo 2004 metų.
Tokios nuostatų buvo laikomasi ir iki šiol. Be to, programoje taip pat išlieka nuostata, jog išlaidos gynybai 2002 m. turėtų pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip ir buvo numatyta anksčiau. Vyriausybės programos projekte įvardijamos užduotys ir santykiuose su Rusija bei Baltarusija.
Projekte yra nuostata, įpareigojanti Vyriausybę "vystyti gerais kaimynystės santykiais grindžiamą politiką su Rusija, siekti sudaryti Lietuvos verslui ir finansinėms struktūroms geresnes sąlygas ieškoti partnerių Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose".
Be to, Vyriausybei siūloma "palaikyti pragmatiškus abipusiai naudingus santykius" su Baltarusija, kartu siekiant "palaikyti demokratines tendencijas" šioje šalyje.
Programoje patvirtinama, jog strategine Lietuvos partnere, siekiant narystės ES ir NATO, išlieka Lenkija, tačiau taip pat akcentuojama ir būtinybė plėtoti bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis.
Užsienio politikos tęstinumą turėtų garantuoti ir tai, jog savo postuose išliks dabartiniai užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai- socialliberalų į ankstesnę vyriausybę deleguotas Antanas Valionis ir liberalų į ankstesnę vyriausybę deleguotas Linas Linkevičius.
BNS žiniomis, savo poste turėtų išlikti ir dabartinis Seimo NATO komisijos pirmininkas socialliberalas V.Stankevičius, nepaisant to, jog anksčiau jis kritiškai pasisakė apie galimą socialliberalų bendradarbiavimą su socialdemokratais.
Taip pat patvirtinta, jog lieka dirbti ir socialinės apsaugos bei darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, nepaisant to, jog būdami opozicijoje, socialdemokratai aršiai kritikavo buvusios Rolando Pakso vyriausybės socialinę politiką.
Taip pat manoma, jog savo pozicijas išlaikys liberalų deleguotas kultūros ministras Gintautas Kėvišas. Seimo valdyba trečiadienį nusprendė liepos 9 dieną sušaukti neeilinį Seimo posėdį, kuriame bus pateikta Vyriausybės programa.
Ne vėliau kaip per 15 dienų po pateikimo Seimas turi apsvarstyti Vyriausybės programą ir dėl jos balsuoti. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, patvirtinus jos programą ir prisiekus ministrams.