Jie seniai pastebėjo vienas kitą. Jis smarkiai susijaudino ją pamatęs. Ji taip pat ėmė jaudintis. Jo širdis, rodės, tuoj iššoks iš krūtinės. Jos krūtinė pastebimai kilnojosi. Jo burna staiga išdžiūvo, ji liežuvio galiuku apsilaižė lūpas.
Akimirką, kai jie susilygino vienas su kitu, jų akys prasmego vienas kito gelmėje. Jo lūpas iškreipė kreiva grimasa, jos veide sužydo žavinga šypsena.
Bet tai truko tik akimirką. Kitą - jie jau buvo prasilenkę. Jis stabtelėjo ir grįžtelėjo, grimasa dar vis biaurojo gražų jo veidą. Ji, kiek paėjusi, irgi grįžtelėjo, žavingą šypseną jau keitė apmaudavimo šešėlis. Jis skubiai nusigręžė ir paspartino žingsnį, ji dar kiek pasisukiojo ant kulno, lyg tikėdamasi kito įvykio posūkio, po to palengva nužingsniavo tolyn, modama atsisveikinimui išlakiais klubais.
Praėjo kažkiek laiko. Jis vedė vyresnę už save moterį, gana patrauklią, gerokai žemesnę už jį, linkusią į apkūnumą, labai linksmo ir kartu valdingo būdo, neleidusią jam niekur nuo jos nutolti, vos tik jis pirmą kartą pergulėjo su ja.
Ji išvažiavo dirbti į Vokietiją. Tarėsi dėl guvernantės darbo, bet vietoje sužinojo, kad veiklos pobūdis bus kitas. Nebuvo iš ko rinktis ir ji sutiko.
Jis dažnai prisimindavo ją, ar skaitydavo, ar žiūrėdavo televizorių, ar laukdamas gimdymo namų koridoriuje savo pirmagimio.
Rytais, prabudusi po naktinės pamainos, ji visada pagalvodavo apie jį, savo svajonių vaikiną. Kito tokio ji nesutiko tarp daugybės turkų ir lenkų, rusų ir jugoslavų, kurių daugybė spėjo pas ją pabuvoti.
Jis dažnai nueidavo į tą vietą, kur buvo ją susitikęs. Iš pradžių galvojo, kad ji gal netoliese kur gyvena, po to eidavo tik tam, kad vėl išgyventų to susitikimo nepakartojamą įspūdį. Deja, visada jį apimdavo apmaudas, neviltis dėl savo neryžtingumo, dėl neišmėgintos galimybės.
Kai likdavo viena, ji svajodavo, kaip vieną dieną ji sugrįš namo ir vėl nueis ten, kur buvo jį sutikusi. Dabar ji žinojo, ką reiktų daryti, jai tapo suprantamas jaunuolio pasimetimas ir baimė būti atstumtam. Dabar, deja. Praėjo dar kažkiek laiko. Jis ėjo žvarbų žiemos vakarą apsipirkti.
Ji buvo grįžusi jau keturios dienos ir kas vakarą išeidavo pasivaikščioti ta pačia kryptimi.
Jie ėjo link vienas kito. Jai užėmė krūtinę, kai pamatė lygiai taip, kaip ir prieš daug metų, artėjantį į ją vyriškį. Jis irgi pamatė jo link einančią moteriškę, širdis ėmė tankiau plakti.
Palengvėjimo atodūsis beveik vienu metu išsiveržė iš abiejų krūtinių, kai suprato, kad apsipažino.