Be to, pusryčių vengimas padidina insulino lygį kraujyje, o tai ženklas, kad greitai gali prasidėti diabetas.
Mokslininkai nustatė, kad didžiausią riziką patiria suaugusieji, kurie reguliariai vaikystėje nevalgydavo pusryčių ir išlaikė šį įprotį užaugę.
Nors ankstesnės studijos buvo parodžiusios, jog pusryčiai teigiamai veikia širdį, šis tyrimas yra pirmasis, kuriuo pastebėtos ilgalaikės nepusryčiavimo pasekmės.
Žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“ publikuoti tyrimo rezultatai rodo, jog pasiekę trečiojo dešimtmečio pabaigą asmenys, retai valgydavę pusryčius vaikystėje ir suaugę, jau pamažu artėja prie širdies ligų išsivystymo.
Anot mokslininkų, viena iš to priežasčių yra polinkis smaguriauti cukringu maistu, mažiau mankštintis ir mažiau vartoti ląstelienos, vitaminų bei mineralų turinčiu maistu.
Tačiau esama įrodymų, kad dėl pusryčių praleidimo kūnas pradeda kitaip talpinti riebalus.
Toks įprotis dažniausiai reiškia ir tai, kad žmonės nevalgo įprastu metu. Taip tvirtina Tasmanijos universiteto mokslininkai, 20 metų laikotarpyje ištyrę 2184 savanorius.
Dietologės Catherine Collins teigimu, pusryčių nevalgymas yra tam tikra užuomina apie nesveiką ir chaotišką asmens gyvenimo būdą.
