Kodėl liberalų ir jų partnerių socialliberalų triumfas virto apgailėtina skandalų virtine? Kodėl R.Paksas taip ir nesugebėjo perimti iniciatyvos, tapti naujos, keturiasdešimtmečių politikų kartos lyderiu, o visuomenė vėl su ilgesiu dairosi į sovietmečio laikų herojus?
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, pabandėme panagrinėti R.Pakso asmenybę, aplinką, sukūrusią "liūdnojo veido riterį", savo elgsena išties dažnai primenantį M.Cervanteso herojų, kovojantį dėl gėrio, bet aplinkiniams keliantį pašaipą.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Alfredas Bumblauskas gali ne tik istoriškai analizuoti ligšiolinių Lietuvos Vyriausybių bei buvusių premjerų veiklą - jis vienas tų nedaugelio premjero aplinkos žmonių.
Su R.Paksu A.Bumblauskas prieš 27-erius metus sėdėjo tame pačiame Telšių Žemaitės vidurinės mokyklos suole. Istorikas teigia nenorįs ir negalįs buvusio suolo draugo vadinti karjeristu. Tačiau jau 1997m. pavasarį, R.Paksui pirmąkart tapus sostinės meru, buvęs jo suolo draugas suprato: "Tokie žmonės kaip Rolandas daug pasiekia. Beje, mane visada stulbino jo namai - kaip muziejus. Manieji ne tokie tvarkingi. Netgi parketas, ir tas ypatingai blizga. Rolandas išsiskiria savitu vokišku pedantiškumu".
Apie buvusį bendraklasį A.Bumblauskas kalba su pagarba, bet ne todėl, kad jis premjeras. "Iš mūsų visų jis išsiskyrė tuo, kad viską darydavo kryptingai ir valingai, - pasakoja istorikas. - Jis nuo mažens buvo diplomatiškas žmogus, nesiveldavo į konfliktus. Atrodė toks tipiškas provincijos inteligentas. Kartais apskritai stebiuosi - premjeras… Mano tipo žmonės blaškėsi po Sąjūdį, dalyvavo mitinguose, patyrė daugybę nusivylimų… O Rolandas ramiai, nesiblaškydamas tapo meru. Man regis, jis turi daug giliai užslėpto potencialo. Kiek Rolandą pažįstu, jis nuosekliai siekia tikslo, prieš tai gerai apmąstęs visus ėjimus".
Vis dėlto jei prieš 27-erius metus A.Bumblauskui ar kam nors kitam iš 1974m. Telšių Žemaitės vidurinės vienuoliktokų kas būtų pasakęs, kad jų bendraklasis Rolandas taps premjeru ar bent TSRS akrobatinio skraidymo čempionu, niekas nebūtų patikėjęs.
A.Bumblauskas prisimena, kad buvusį jo suolo draugą ypač žavėję žmonės, turintys gerą humoro jausmą, - "kompanijų sielos". Toks stengėsi būti ir jis. "Buvo mūsų klasėje toks Vacys. Kai tik jis prasižiodavo, visa klasė iškart imdavo kvatoti. Vacys buvo lyderis. Rolandas nebuvo tas žmogus, kuris galėjo viešai skelt "šposus". Tačiau kaip visi nustebome, kai devintoje klasėje Rolandas parašė humoreską, kuri pateko į respublikinį moksleivių konkursą. Jis apšovė visus pripažintus klasės humoristus. Mes buvome bohemos vaikai, o jis jau tuomet tvirtai žinojo, ko nori", - apie slaptas suolo draugo ambicijas būti geriausiam pasakoja A.Bumblauskas.
Kitąkart R.Paksas pribloškė bendraklasius jau vienuoliktoje klasėje. Tada buvo "The Beatles" era. Merginos ėjo iš proto dėl brazdinančių gitarą vaikinų. Telšių Žemaitės vidurinės mokyklos panelės svaigo dėl Rimanto Giedraičio, vėliau tapusio roko grupės "Kardiofonas" lyderiu, sudainavusiu nemirtingąją "Kalėdų eglutę". Tačiau netrukus per vieną klasės vakarėlių gitarą išsitraukė ir tylusis Rolandas.
Kokių nors ypatingų lyderio savybių buvusio auklėtinio asmenybėje sako nepastebėjusi ir buvusi R.Pakso auklėtoja, dabar jau pensininkė Liucija Šerelytė. Garbaus amžiaus pedagogė, išleidusi keturias abiturientų laidas, 1974-ųjų laidą vadina įsimintiniausia. Dauguma tos klasės vaikų buvę stropūs ir energingi.
Vis dėlto kaip ryškiausia tos klasės asmenybė jai įsiminė ne dabartinis premjeras, o jo suolo draugas A.Bumblauskas. "Alfredas visada buvo vienas pagrindinių tos klasės organizatorių - lyderis. Jis visada turėjo savitą požiūrį ir nebijojo jo reikšti. Juodu su Rolandu buvo visiškos priešingybės - vienas labai aktyvus, nenustygstantis vietoje, o kitas toks tylus, santūrus", - prisimena L.Šerelytė.
Tuo tarpu L.Paksienė mano, kad jos sutuoktinis, kaip ir kiekvienas vyras, siekia pirmauti. Vis dėlto esmė, pasak jos, ta, kad Rolandas stengiasi būti pirmas ne lipdamas per kitų galvas. "Aplink jį žmonės telkiasi. Ir pati pamenu, kai tik susipažinom ir mažai ką apie jį žinojau, jis man atrodė toks ramutis, santūrus. Nors tuomet buvau tik studenčiokė, o jis jau baigęs vieną aukštąją mokyklą, įstojęs į kitą, turintis krūvą medalių ir titulų. Ir tik kai pirmąkart nuvažiavau į Kyviškių aerodromą, supratau, su kuo aš bendrauju. Bet savoje kompanijoje jis buvo "siela" - visąlaik su gitara, dainomis. Tada supratau: negalima šito žmogaus paleisti iš rankų", - juokiasi premjero žmona.
Beje, žmona sako, kad premjeras linkęs elgtis taip, kaip jam atrodo tinkama. "Rolando tėvai nenorėjo, kad jis skraidytų, - jis skraidė, nepirko jam motociklo ir neleido važinėti - jis tapo baikeriu, nenorėjo, kad eitų į politiką, - jis nuėjo. Ir visiškai nesvarbu, kad jis, būdamas vienturtis, be galo gerbia savo tėvus. Beje, netgi po vestuvių buvo sunku jį atplėšti nuo motinos. Jo ryšiai su motina labai stiprūs. Ir dabar vakarais skambina, guodžia ją, ypač po neigiamų spaudos publikacijų", - pasakoja premjero žmona ir priduria, jog vyras visada pasiekia to, ko nori, kad ir kas mėgintų jam sukliudyti.
Buvusių R.Pakso bendražygių įsitikinimu, favoritizmas ir nesugebėjimas rasti kompromisų baigia sužlugdyti dabartinio premjero karjerą.
Eugenijus Maldeikis, vienas buvusių R.Pakso favoritų, nebenori nieko girdėti apie buvusį bendražygį. Jis sako, kad R.Paksas nėra žodžio žmogus.
Politologas, dirbęs pirmojoje R.Pakso Vyriausybėje patarėju strateginiais klausimais, Kęstutis Masiulis apie buvusį vadovą kalba santūriai: "Mano nuomone, jis nėra tas žmogus, kurio šiandien reikia Lietuvai".
Dar vienas buvęs premjero aplinkos žmogus tiesiai pareiškė: "Akivaizdu, kad jis turi nuo vaikystės likusių kažkokių nepilnavertiškumo kompleksų. Viena vertus, jis ganėtinai baikštus ir silpnas, todėl į komandą pasikvietęs moterų jaučiasi saugiau, moterys jam padeda bendrauti su mažai pažįstamais žmonėmis, kurių jis vengia. Silpnumą išduoda ir jausmingos kalbos. Kita vertus, jis demonstruoja viražus danguje - lakūnas, akrobatas. Taip stengiasi nugalėti kompleksus ir kitiems įrodyti savo drąsą silpnieji".
|
|
