Klaipėdos rajone, anot specialistų, bene didžiausią įtaką avaringumo augimui turi tai, kad čia driekiasi daug magistralinių kelių. Pareigūnai pažymi, kad dėl juose leidžiamo didesnio greičio kyla ir daugiau skaudžių nelaimių, avarijose dažniau sužeidžiami ar žūva žmonės.
Teigiama, jog didelė dalis avarijų šiame rajone įvyksta ir eismo intensyvumu pasižyminčiame kelyje Liepoja-Klaipėda. Šiemet per vieną nelaimę čia žuvo iš karto 5 žmonės. Problemų yra ir pačiuose Gargžduose. Jau bene 10 metų kalbama, kad pagrindinėje miestelio sankryžoje, kur piko metu nuolat kyla avarinės situacijos ir automobilių kamščiai, būtina įrengti šviesoforą. Tačiau bene didžiausio šalyje rajono valdžia iki šiol nesiėmė veiksmų, kad taip būtų padaryta.
Tuo tarpu į avaringiausių rajonų sąrašą patenkančio Skuodo pareigūnai antradienį Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje surengtame pasitarime teigė, kad dalis kaltės dėl tokios statistikos tenka ne tik vairuotojams, bet ir kelininkams. Anot pareigūnų, pastarieji neretai mažai dėmesio skiria rajoninių kelių priežiūrai, ypač žiemos metu.
Be kita ko, remiantis statistika, Klaipėdos apskrityje ir mieste transporto priemonių skaičius, tenkantis 10 tūkstančių gyventojų, yra gerokai didesnis nei kituose šalies regionuose. Manoma, jog tai taip pat gali būti viena iš padidėjusio avaringumo priežasčių.
Kai kurie specialistai mano, kad mažinti avaringumą padėtų detali eismo įvykių analizė. Tačiau pareigūnai pripažįsta paprastai nesiaiškinantys avarijų priežasčių ir pasitenkina nustatydami tik eismo įvykio kaltininką. Taigi jie teigia nežinantys ir tikslaus atsakymo, kodėl krašto keliuose kasmet gausėja eismo nelaimių.