Nuteistojo kameroje prieš 18 valandą lankėsi kalėjimo gydytojas, spėjama, kad šiam išėjus Muraška iš karto nusižudė. Prižiūrėtojai Muraškos kamerą patikrino praėjus dešimčiai minučių po gydytojo apsilankymo. Nuteistasis buvo skubiai ištrauktas iš kilpos, tačiau medikams jo atgaivinti nepavyko.
Kameroje buvo rastas ir atsisveikinimo raštelis. Jame Muraška prašo dėl jo savižudybės nieko nekaltinti, taip jis neva sumanė pasielgti norėdamas pabėgti nuo nusibodusio gyvenimo.
Lukiškių kalėjime Muraška kalėjo nuo 1995 metų vasario. Tada jį už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis nuteisė Kauno apygardos teismas.
Nuo 1992 metų Muraška kalėjo Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Aukščiausiasis Teismas jį buvo nuteisęs 8 metų laisvės atėmimo bausme už sunkų kūno sužalojimą ir sunkų chuliganizmą.
Praėjus dvejiems nelaisvės metams kolonijoje Muraška žiauriai nužudė kameros draugą, vėliau už tai buvo nuteistas iki gyvos galvos.