Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu V.S. Mediniui skirta laisvės apribojimo bausmė – per 15 mėnesių vyriškis be pareigūnų negalės pakeisti gyvenamosios vietos. Per šį laikotarpį jis taip pat privalės nukentėjusiųjų vaikų įstatyminiams atstovams atlyginti žalą. Nuteistajam taip pat teks sumokėti beveik 4 tūkst. Lt Ligonių kasoms – tiek kainavo vaikų gydymas.
Telšių gyventojas buvo nuteistas už dviejų vaikų nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo –jo vokiečių aviganio mišrūno veislės šuo, nutrūkęs nuo nusidėvėjusios virvės, 2008-ųjų gegužę įkando vienam berniukui į koją, o praėjus dviem savaitėms po incidento – į tą pačią vietą įkando kitam vaikui.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į prokurorus kreipėsi nukentėjusiųjų vaikų tėvai. Paaiškėjo, kad dar iki vaikų užpuolimo šuo buvo sužalojęs dar vieną žmogų, tačiau jo šeimininkas nesiėmė priemonių, kad šuo nenutrūktų nuo virvės.
Šuns šeimininkas neigė savo kaltę ir aiškino, kad aviganis buvo pririštas, tačiau esą jį galėjo paleisti piktavaliai ar pajuokauti norėję asmenys, o gal ir patys vaikai, kurie šunį žinojo esą nuo jo mažens pažinojo ir su juo žaisdavo, erzindavo, todėl jo nebijojo.
Tačiau su tokia nuteistojo pozicija kategoriškai nesutiko nukentėjusieji. Pasak jų, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą V.S. Medinis pasirūpino savo augintiniu ir daugiau vaikų užpuolimų nepasitaikė.
„Nuteistasis niekada nepripažino savo kaltės, nesiteikė atsiprašyti, nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, kai jie buvo gydomi“, - vaikų motinos teismui aiškino, kad šuns šeimininkas galėjo atsiprašyti ir atlyginti bent jau minimalias išlaidas, tačiau pasirinko kitą poziciją ir neigė padaręs nusikalstamas veikas.
Pasak nukentėjusiųjų tėvų, po šuns užpuolimo vaikai išgyveno tikrą pragarą: juos kamavo košmariški sapnai, jie bijodavo žaisti savo namo kieme su draugais, o pamatę šunis jie patirdavo kūną stingdančius pojūčius.
Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad V.S. Medinio šunį tyčia galėjo paleisti pašaliniai asmenys. Pasak teisėjų, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad šuo buvo piktas ir nepažįstami asmenys prie jo neprieidavo, o vaikų šuo nemėgo.
„V.S. Medinis, atsižvelgdamas į savo šuns veislę, amžių, fiziologines savybes ir ypatumus, privalėjo užtikrinti, kad šio gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, laikyti jį tinkamai pririštą arba uždarytą voljere, kaip tai numato Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklės, - pabrėžė LAT. - Tačiau V.S. Medinis elgėsi neapdairiai, nusikalstamai nerūpestingai ir neužtikrino tinkamo pririšimo ar neuždarė šuns į voljerą. Netinkamai pririštas ir dėl to galėjęs nutrūkti šuo išsilaisvinęs apkandžiojo nukentėjusiuosius“.