A. Merkel siekia įtikinti balsuotojus, jog ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas euro stabilumas, taigi ir Vokietijos ekonomikos stabilumas. Kanclerė su savo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos vadovais labai stengėsi, kad pagalba neatrodytų kaip dovana Graikijai. Kritikai nerimauja, kad Graikija tokios paskolos niekada negrąžins, o už jos eilėje dar laukia kitos prasiskolinusios valstybės: Isapnija ar Portugalija.
„Tai reiškia ne tik tai, kad padedame Graikijai, bet ir tai, kad stabilizuojame eurą, o to reikia Vokietijos žmonėms“, – teigė A. Merkel spaudos konferencijoje. Ji pavadino paramą paskutine išeitimi, o padėtį Graikijoje – kritine.
Nors, analitikai mano, A. Merkel vadovaujama koalicija surinks reikiamą kiekį balsų ir parlamente bus pritarta paramai, Šiaurės Reino-Vestfalijos balsavimo rezultatai visiškai neaiškūs. Mažas balsų skaičius reikštų pralaimėjimą kanclerės partijai, o pačiai valstybės vadovei – rimtą priekaištą, siekiant antrosios kadencijos.
Praėjusį pirmadienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje buvo akivaizdu, kad kanclerė siekia žūtbūt įtikinti visus savo teisumu.
„Jeigu ji imasi tokių drastiškų priemonių, vadinasi, bijo, kad jei nepajėgs įtikinti savo versijos (teisumu),tai padarys daug žalos, – teigė politinės sociologijos profesorius iš Laisvojo Berlyno universiteto Oskaras Niedermayeris. – Dar neaišku, koks požiūris į Graikijos krizę paims viršų visuomenėje“.
Graikijos padėtis |
Pirmoji per visą istoriją finansinė pagalba vienai iš 16-os eurą naudojančių valstybių – Graikijai kainuos mokesčių didinimą, valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir pensijų mažinimą.
|