Kaip praneša informacijų agentūros, M.Chodorkovskis gali pasirinkti vieną iš keturių variantų: jį paleisti iš izoliatoriaus “Matroskaja tišina”, paleisti už pasižadėjimą neišvykti, už užstatą ir pagal laidavimą. Už magnatą laiduoja Dešiniųjų jėgų sąjungos ir “Jabloko” susivienijimo lyderiai Borisas Nemcovas bei Grigorijus Javlinskis.
Pirmadienį jo advokatas Antonas Drelis keletą valandų kalbėjosi su savo ginamuoju, tačiau jokių smulkmenų žurnalistams neatskleidė. Pastaruoju metu jis kalbėjo tik tiek, kad Chodorkovskis laikosi šauniai ir ramiai vertina “Jukos” sunkumus. Prieš keletą dienų jis pats nusiuntė koncernui atsistatydinimo pareiškimą.
Suimtasis jau ne kartą pareiškė, kad jis nesiruošia slėptis. Kai liepą buvo suimtas vienas iš “Minatep” kompanijos vadovų Platonas Lebedevas, kurio byloje dalyvauja ir M.Chodorkovskis, buvęs “Jukos” lyderis keletą kartų lankėsi užsienyje, tačiau iš jo grįžo. Tad ir šįkart teismas turėtų svarstyti šį argumentą. Tačiau pasodinęs verslininką už grotų, teismas panaudojo standartinę formuluotę: suimtasis gali pasislėpti, nes turi užsienio pasą ir didžiules pinigų sumas, taip pat ir užsienio bankuose.
M.Chodorkovskį ėmė ginti tiek žmogaus teisių gynėjai, tiek rašytojai ir poetai. Pirmieji kreipėsi į Prezidento komisijos žmogaus teisių klausimais Elą Pamfilovą, o kūrėjai – tiesiog į Vladimirą Putiną. Tačiau jeigu pirmieji reiškė tik susirūpinimą žmogaus teisėmis Rusijoje, tai rašytojai tiesiai apkaltino Prezidentą jam neparankių žmonių persekiojimu.
Spalio 25-ąją suimtą M.Chodorkovskį užsienio spauda jau dabar vadina būsimu Rusijos prezidentu. Pats buvęs “Jukos” magnatas niekada nėra teigęs, kad balotiruosis kitų metų kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Bet štai laikraštis “International Herald Tribune” rašo, kad visa jo biografija tiesiog perša šį žmogų į Rusijos vadovus. Dar būdamas komjaunimo veikėjas, jis organizavo brokerių kompaniją “Menatep”, kuri peraugo į banką.
Viename iš savo interviu 1999 metais M.Chodorkovskis pasakoja, kad banke vienas kitą sveikindavo taip: “Labas rytas, tu dar ne kalėjime?”. Jau 1991 metais jis turėjo biurą Rusijos vyriausybės pastate. Valdininkai buvo sužavėti jo rodoma pagarba klientams. 1993 – aisiais jis jau buvo energetikos viceministru. Magnatas jau tada turėjo didelę įtaką buvusiam premjerui Viktorui Černomyrdinui.
1995 m. M.Chodorkovskis už 310 mln. JAV dolerių įsigijo 78 proc. “Jukos” akcijų. Po dviejų metų ši kompanija jau kainavo 7 mlrd. dolerių. Verslininkas sėkmingai išvengė ir 1998 m. finansinės krizės Rusijoje. Bet kartu M.Chodorkovskis ėmė komentuoti Rusijos užsienio politiką, dažnai važinėti į užsienį, ypač į JAV, remti politines partijas Dūmoje. Paskutinis signalas, kad jis ketina ne tik uždirbti pinigus, bet ir veržtis į politiką, buvo duotas 2001 –aisiais metais, ir tada Kremliuje, kaip rašo laikraštis, jam buvo pradėta byla. Prieš 17 dienų joje atverstas naujas magnato biografijos puslapis – M.Chodorkovskis buvo suimtas.
Jau daug buvo spėliota, kas organizavo susidorojimą su verslininku. Ir ne tik su juo: neseniai buvo atleistas ir prezidento administracijos vadovas Aleksandras Vološinas, aktyviai rėmęs “Jukos” lyderį. Juodi debesys susitvenkė virš kitų stambiojo verslo atstovų. O Vladimiras Putinas, viešėdamas Italijoje, atvirai pareiškė, kad “mūsų tikslas – ne tik pačiupinėti kai kuriuos verslininkus, bet ir įvesti tvarką šalyje. Ir mes tai darysime nuosekliai ir griežtai”.
Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad prasidėjęs Maskvos teismas ne tik nuspręs, kaip pasielgti su M. Chodorkovskiu, bet ir duos prezidentui sankciją įvesti tvarką šalyje.
Nori nenori, šis užsispyrimas primena analogiją, kurią Lietuvos rinkėjai matę šūkyje “Tvarka bus”. Gerai būtų, kad tokių niūrių analogijų tarp mūsų valstybių vadovų būtų kuo mažiau…