„Mes matome, kad santuoka ir šeima valstybėje neturi labai aiškaus kelio. Net į Konstitucinį Teismą prireikė kreiptis tam, kad išaiškintų, kas yra šeima. Tai irgi veikia jauno žmogaus sąmonę – kaip jis gali ryžtis tam, ko nežino valstybė, juolab, kad kurti šeimą – išties didelis iššūkis“, – atkreipė dėmesį R. Doveika.
Vyskupų konferencijos duomenimis, 2004 metais bažnyčiose susituokė 9099 porų, 2005 metais – 10 027 poros, 2006 metais 10185 poros, 2007 metais – 10 402 poros. 2008 metais bažnytinių santuokų skaičius siekė 10599, tačiau pernai nukrito iki 8683.
Panašios tendencijos ir civilinių santuokų registre. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2005 metų, kai registruota 19 938 santuokos, jų skaičius augo iki pat 2008-ųjų, kai pasiekė 24 063, tačiau 2009 metais staiga krito iki 20 542.
Sužadėtinių rengimas – gerame kelyje
Paklaustas, ar sumažėjusį bažnytinių santuokų skaičių galėjo lemti reikalavimas visiems sužadėtiniams lankyti pasirengimo šeimai kursus, R. Doveika tuo abejojo.
„Tokia tvarka galioja jau beveik 20 metų, tad žmonėms ne naujiena. Iš pradžių ji buvo sutikta su tam tikru priešiškumu, tačiau dabar mes matome, kad jaunimas, kuris nori sukurti šeimą, ypatingai aktyviai ieško informacijos, noriai įsijungia į vyskupijų Šeimų centrų rengiamus pasiruošimo santuokai kursus. Ir net po vestuvių vos ne pusė šeimų į juos sugrįžta, kad geriau pasiruoštų tėvystei, moterys lanko motinystės, netgi žindymo mokyklas, vyksta šeimų savaitgaliai. Žinoma, pasitaiko, kad santuokos sakramentą žmonės priima ne dėl tikėjimo – į kiekvieno širdį neįlysi, tačiau iš esmės bažnytinis sužadėtinių rengimas šeimai Lietuvoje yra gerame kelyje“, – sakė kunigas.
Bažnyčioje tuokiasi mažiau nei pusė
Palyginti su civiliškai susituokusiųjų skaičiais, bažnytinės santuokos sudaro kiek mažiau nei puse visų metrikacijos skyriuose registruotų santuokų.
Pasak dvasininkų, šiam skirtumui didžiausią įtaką daro pakartotinės santuokos, kurios Katalikų bažnyčioje – neįmanomos.
Tačiau, kaip rašė DELFI, nuo pakartotinės civilinės santuokos kai kurių vyrų ir moterų neatšaldo ir trejos, ketverios ar net penkerios išgyventos skyrybos.
Statistikos departamento duomenimis, pernai ketvirtą ir paskesnį kartą tuokėsi 55 vyrai ir 35 moterys. Įdomu, kad vienai jų ketvirtą kartą amžinąją meilę pavyko prisiekti nesulaukus nė 30 metų. Tarp jauniausių 2009 metų tokių jaunavedžių - 34 metų nesulaukę vyrai.
Kita vertus, tikėjimo meile ir santuoka nestinga ne tik „nusvilusiems“, bet ir visą gyvenimą ne santuokoje nugyvenusiems garbaus amžiaus žmonėms. Iš 58 pernai susituokusių 75 ir vyresnio amžiaus žmonių net 6 vyrai ir 3 moterys amžiną meilę savo išrinktiesiems prisiekė pirmą kartą.